Į Lietuvą iš Airijos apsisprendusi kraustytis lietuvių šeima kreipėsi į „Lituanicą“ su klausimu apie Kauno mokyklas, priimančias emigrantų vaikus. Skaitytoja Edita domisi, kokiais dokumentais turėtų pasirūpinti ir ar iš užsienio atvykusiam vaikui bus teikiamos papildomos lietuvių kalbos pamokos.
„Su šeima esame tvirtai apsisprendę vasarą pagaliau atsisveikinti su Airija ir grįžti į Kauną. Norėtume sužinoti, kokių dokumentų reikėtų dėl dukrytės mokyklos. Ji čia, Airijoje, baigs ketvirtą klasę. Lietuviškai kalba, skaito, rašo, aišku, galbūt papildomos pamokos praverstų, kai grįšime į Lietuvą. Ar tokia galimybė yra?
Kokius esminius dalykus reikėtų žinoti, kad ir vietą mokykloje gautume, ir vaikui būtų kuo lengviau? Galbūt Kaune yra mokyklų, kuriose formuojamos būtent iš užsienio sugrįžusių vaikų klasės arba yra galimybė turėti papildomų pamokų?“ – laiške teiravosi skaitytoja.
Kaip aiškina projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė, konsultantė Emilija Oleškevič, grižę iš užsienio Lietuvos piliečių vaikai integruojami į klases pagal amžių ir jiems teikiama pagalba: parengiamas integracinis planas, sudaromas individualus ugdymo planas, skiriamos papildomos konsultacijos ir pamokos.

„Tokių vaikų ugdymui finansuoti iš mokinio krepšelio skiriama 30 proc. daugiau lėšų. Jeigu atvykę vaikai visiškai nemoka lietuvių kalbos, jie gali mokytis išlyginamojoje klasėje ar mobiliojoje grupėje“, – dėsto specialistė.
Ji nurodo tris mokyklas Kauno mieste, kurios turi patirties integruojant vaikus, grįžusius iš užsienio: Jurgio Dobkevičiaus progimnazija, Jono Jablonskio gimnazija ir Aleksandro Puškino gimnazija. Taip pat įvardija vieną Kauno rajono mokyklą – Karmėlavos Balio Buračo gimnaziją.
E. Oleškevič teigimu, pasirinkus norimą mokyklą, reikia pateikti prašymą, taip pat mokymosi pasiekimus įteisinantį dokumentą, kuris liudytų apie užsienyje baigtą ugdymo programą ar jos dalį. Toks dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. „Reikalavimas vertimą tvirtinti notariškai priklauso nuo kiekvienos mokyklos vidaus tvarkos“, – pažymi specialistė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad mokymo įstaiga gali turėti individualių reikalavimų, kokius dokumentus būtina pateikti ar kokius atrankos egzaminus išlaikyti. „Mokyklos – pradinės, pagrindinės, progimnazijos – pirmumo teisę teikia vaikams, kurių gyvenamoji vieta yra registruota tos mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje, todėl gali reikėti pateikti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą“, – sako E. Oleškevič.
Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Kilčiauskaitė nurodo, kad šiuo metu jų mokyklą lanko 12 pradinukų ir 22 5–8 klasių mokiniai, su šeima grįžę iš užsienio. Taip pat mokykloje mokosi du užsieniečiai (7–8 klasių moksleiviai).
Pasak L. Kilčiauskaitės, vaikų tėvams ar globėjams reikia pateikti prašymą mokytis mokykloje ir jame nurodyti užsienio kalbos, dorinio ugdymo pasirinkimą, taip pat vaiko gimimo liudijimą, sveikatos pažymą (iki rugsėjo 1 dienos), mokymosi pasiekimų įteisinimo arba atitinkamos ugdymo programos baigimo dokumentą, specialiuosius poreikius įrodančių dokumentų kopijas, jei tokie poreikiai nustatyti.

„Taip pat prašome pateikti kiek įmanoma daugiau informacijos iš mokyklos, kurią lankė užsienyje. Tokia informacija ypač naudinga, kai mokinys priimamas mokytis, nes pagal ją galima įvertinti programų skirtumus ir skirti papildomą pagalbą, jei jos reikia“, – pažymi J. Dobkevičiaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
L. Kilčiauskaitė sako, kad siekdama sklandžios iš užsienio grįžusių moksleivių adaptacijos mokykla turi sudariusi planą.
1) Kiekvienas naujai atvykęs mokinys turi mentorių, kuriuo tampa savanoris mokinys iš tos pačios klasės, kurioje mokysis naujokas. Mentoriaus užduotis – padėti orientuotis mokykloje, bendrauti ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalba, atsakyti į kylančius klausimus, jei reikia, tarpininkauti tarp mokytojo ir naujai atvykusio mokinio.
2) Klasės auklėtojas skiria papildomą dėmesį šiam mokiniui stebėdamas jo adaptaciją ir organizuodamas individualius pokalbius tiek su pačiu mokiniu, tiek, jei reikia, su mokinio tėvais ar globėjais.
3) Direktoriaus pavaduotojas ugdymui kartą per trimestrą turi susitikimus su iš užsienio atvykusiais mokiniais. Jų metu mokiniai kalbasi apie adaptaciją bei kylančius sunkumus ir pagalbos poreikį. Labai naudinga, kai mokiniai susipažįsta su kitais iš užsienio atvykusiais mokiniais, nes tada turi draugų, išgyvenančių tą patį.
4) Iš užsienio grįžęs mokinys mėnesį laiko – adaptacijos periodą – nėra vertinamas.
5) Po dviejų savaičių nuo mokslo pradžios tikrinamos jo lietuvių kalbos žinios, su mokytojais aptariami kylantys mokymosi sunkumai ir sudaromas individualus mokymosi planas, jame nurodoma visa skiriama pagalba (dalykinės konsultacijos, papildomos lietuvių kalbos pamokos, specialistų – psichologo, socialinio pedagogo, logopedo – konsultacijos ir pan.).
6) Tokiems mokiniams rekomenduojama lankyti bent vieną neformaliojo užimtumo būrelį mokykloje, kad galėtų greičiau socializuotis ir plėstų pažinčių ratą.
7) Kiekvieną rytą mokiniai turi galimybę apsilankyti mokytojo dalykininko konsultacijoje ir išsiaiškinti kylančius neaiškumus ar klausimus.
8) Po pamokų veikia namų darbų klubas, kuriame mokiniams skiriama papildoma pagalba mokymosi sunkumams šalinti ar pagalba ruošiant namų darbus. Dažnai tai būna galimybė neformaliai pabendrauti su mokytojais.

Susisiekus su Kauno Aleksandro Puškino gimnazija, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marija Daunorienė nurodė, kad šioje mokykloje nėra daug mokinių iš užsienio, mat 25 klasėse ugdymas vyksta rusų dėstomąja kalba, 13 klasių – lietuvių kalba.
Anot jos, šiuo metu lietuvių kalba mokosi 8 lietuviai vaikai, grįžę iš užsienio, taip pat yra kelios lietuvių kilmės šeimos, atvykusios iš Ukrainos ir pasirinkusios mokytis rusų kalba.
„Priėmimas vyksta taip pat kaip visų kitų mokinių. Reikia atvykti į gimnazijos raštinę, užpildyti prašymą dėl mokinio priėmimo mokytis. Turėti vaiko gimimo liudijimą ar pasą, mokymosi pasiekimų išrašą iš paskutinės mokyklos, vieno iš tėvų pasą.
Pirmenybė neteikiama, specialių vietų išskirta nėra. Savivaldybėse yra nustatyta bendra mokinių priėmimo tvarka“, – aiškina M. Daunorienė.

Pasak direktoriaus pavaduotojos ugdymui, mokykloje siūlomos papildomos lietuvių, rusų kalbos pamokos.
„Mūsų gimnazijoje besimokantys vaikai nuo pirmos klasės mokosi lietuvių, rusų, anglų kalbų. Nuo penktos klasės pasirenka dar vieną – vokiečių arba prancūzų kalbą. Taip pat vyksta visų dalykų konsultacijos pagal sudarytą grafiką. Vaikams, atvykusiems iš užsienio, priskiriamas draugas – mentorius. Teikiamos psichologo, socialinio pedagogo ir logopedo paslaugos.
Lietuvių kalbos pamokose klasės dalijamos į grupes, todėl vaikai gauna didesnį dėmesį, nes jų mažiau pamokoje. Nuo penktos iki dešimtos klasės gimnazijoje kiekvienoje klasėje yra viena pamoka padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius, kad vaikai turėtų galimybę geriau išmokti. Vaikams, visai nekalbantiems lietuvių kalba, ugdymas siūlomas išlyginamojoje klasėje, ten siūloma dešimt savaitinių lietuvių kalbos pamokų“, – pažymi M. Daunorienė.
Kauno Jono Jablonskio gimnazija ir Kauno rajone esanti Karmėlavos Balio Buračo gimnazija į LRT.lt siųstas užklausas neatsakė.







