Norintiems sugrįžti

2020.05.09 20:11

Ekspertai paaiškino, ką apie paskolų galimybes svarbu žinoti iš užsienio grįžtantiems tautiečiams

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2020.05.09 20:11

Prancūzijoje ilgą laiką gyvenanti Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) svarsto parvykti į gimtąją šalį. Į „Lituanicą“ ji kreipėsi norėdama sužinoti apie paskolų galimybes iš užsienio grįžusiems tautiečiams. Moteris teiraujasi, kuo reikėtų pasirūpinti iš anksto, jei persikelti į Lietuvą planuoja 3–6 mėnesių laikotarpyje.

Pirmasis užsienyje gyvenančios tautietės klausimas susijęs su reikalingais dokumentais. „Kokius dokumentus man būtina turėti prieš grįžtant į Lietuvą? Ar tuos dokumentus reikės versti ir tvirtinti?“ – teiraujasi lietuvė.

Pasak „Renkuosi Lietuvą“ projekto koordinatorės, konsultantės Emilijos Oleškevič, iš užsienio grįžtantis asmuo pirmiausia turėtų apgalvoti, ką ketina daryti grįžęs. Nuo to priklauso, kokie dokumentai bus reikalingi.

Tuo atveju, jei asmuo tik sugrįžęs dirbti neplanuoja, specialistė rekomenduoja pasidomėti galimybe gauti nedarbo išmoką užsienio šalyje – reikėtų kreiptis į atsakingą užsienio instituciją ir gauti formą U2, su kuria būtų galima nedarbo išmoką 3 mėnesiams persikelti į Lietuvą.

„Jeigu asmuo planuoja dirbti Lietuvoje, tačiau nėra tikras dėl tos darbo vietos, užsienyje gali gauti formą U1. Ši forma leidžia perkelti trūkstamą darbo stažą.

Sakykime, asmuo išdirbo Lietuvoje 6 mėn. ir neteko darbo, jis turi galimybę kreiptis į Užimtumo tarnybą, tačiau neturi reikiamo 12 mėn. darbo stažo, kad gautų nedarbo išmoką.

Pateikęs U1 formą galės perkelti trūkstamus 6 mėn. ir galės gauti nedarbo išmoką, tačiau ji bus apskaičiuota tik pagal Lietuvoje gautas pajamas“, – aiškina E. Oleškevič.

Ji taip pat rekomenduoja išsisaugoti socialinių įmokų mokėjimo dokumentus, reikalingus norint persikelti darbo stažą pensijai. Pavyzdžiui, formą E104 bei pažymėjimą su socialinio draudimo numeriu.

„Jeigu tai standartizuotos ES formos, jų tvirtinti ar versti nereikia, tačiau jeigu papildomai išsaugojote darbo sutartis ar kitus dokumentus, kurie gali būti naudingi, „Sodra“ gali paprašyti juos išversti“, – komentuoja specialistė.

Į Lietuvą grįžti planuojančiai Mildai klausimų kelia ir paskolų suteikimo tvarka. Skaitytoja nurodo, kad Prancūzijoje studijavo, taip pat 10 metų dirbo pagal individualios veiklos sutartį ir kaip samdoma darbuotoja.

„Jei norėsiu įsidarbinti Lietuvoje ir pasiimti būsto paskolą, kiek laiko reikia būti išdirbus darbe (terminuota ar neterminuota sutartis)?

Ar kiltų kokių nors apribojimų norint gauti paskolą būstui, jei toliau dirbčiau Prancūzijos darbdaviui, likčiau Prancūzijos gyventoja, bet dalinai dirbčiau iš Lietuvos nuotoliniu būdu?“ – domisi moteris.

Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė pabrėžia, kad teisės aktuose nustatytas bendras reikalavimas, pagal kurį Lietuvoje turi būti vertinamas ne trumpesnio kaip 6 mėn. laikotarpio tvarių pajamų vidurkis.

„Kokios pajamos laikomos tvariomis, nustato kiekvienas kredito davėjas. Kredito davėjas turi įvertinti ilgalaikį pajamų tvarumą, todėl, manytina, kad ilgalaikį pajamų tvarumą užtikrintų neterminuota darbo sutartis“, – komentuoja J. Tarasevičienė.

Visas individualias aplinkybes prieš suteikdamas būsto kreditą, anot specialistės, vertina kredito davėjas, todėl parvykti planuojančiai emigrantei specialistė rekomenduoja kreiptis į keletą bankų, mat jų kredito teikimo sąlygos gali skirtis.

Skaitytojos klausimą uždavę keliems didiesiems Lietuvoje veiklą vykdantiems bankams, sulaukėme panašių rekomendacijų.

„Jei klientė dirbtų ir gyventų Lietuvoje, tam, kad galėtų kreiptis į banką dėl būsto finansavimo, ji turėtų būti išdirbusi ne trumpiau kaip 6 mėn. pagal neterminuotą darbo sutartį. Svarbiausias aspektas priimant finansavimo sprendimą yra pajamų tvarumas.

Rekomenduojame klientei tiesiogiai kreiptis į banką, tuomet jai į visus klausimus bus galima atsakyti tiesiogiai“, – sako „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Pasak SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, visais atvejais suteikiant būsto kreditą yra atsižvelgiama ne tik į asmens, jo šeimos gaunamas pajamas, jų tvarumą ir stabilumą, bet ir į kitus kriterijus, tokius kaip asmens, jo šeimos finansiniai įsipareigojimai, kredito istorija, galima rizika.

„Jei asmuo nuotoliniu būdu dirba ES arba EE valstybėje, kuri priklauso euro zonai, arba ne ES ar EE valstybėje narėje ir gauna pajamas eurais, ir perka pagrindinį būstą Lietuvoje, toks būsto kreditas nelaikomas kreditu užsienio valiuta ir dėl jo sąlygų, kaip ir įprastu atveju, sprendžiama individualiai.

O kitais atvejais, kai pajamos gaunamos ne eurais, svarstoma, ar gali būti suteikiamas kreditas užsienio valiuta. Visais atvejais dėl konkrečios situacijos ir geriausių sprendimo būdų rekomenduojame susisiekti su banku“, – nurodo S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Vienintelio šiuo metu veikiančio Lietuvoje nepriklausomo būsto kredito tarpininko UAB „Paskolų tarpininkai“ įmonės vadovė Vita Kazėnienė atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei žmogus gyvena Lietuvoje, bet pajamas gauna iš užsienio, į galimybę jam suteikti paskolą žiūrima atidžiau.

„Jei žmogus dirba Lietuvoje, vertinamas 6 paskutinių mėnesių darbo pajamų vidurkis toje pačioje darbovietėje, o jei dirba užsienyje – 12 mėn. pajamų vidurkis toje pačioje darbovietėje.

Jūsų atveju, kadangi kalbame apie Europos Sąjungos šalį, paskolos davėjai vertina labai panašiai kaip dirbančius Lietuvoje, t. y. vertina, kad maksimali visų jūsų paskolų mėnesinė įmoka gali siekti iki 40 proc. nuo gaunamų pajamų. Tiesa, dar vienas kriterijus, kurį įtraukia paskolos davėjas, tai vertinamas pragyvenimo lygis“, – dėsto paskolų brokerė.

Ji pažymi, kad tuo atveju, jei asmens didžioji veiklos ir gyvenimo dalis praleidžiama Lietuvoje, skaičiuojant galimą paskolos dydį, įtraukiamos pragyvenimo išlaidos Lietuvoje.

Jeigu veiklos pobūdis rodys, kad pagrindinė šalis yra kita, pavyzdžiui, Prancūzija, tuomet bus įtraukiamos pragyvenimo išlaidos šioje valstybėje. Tokiais atvejais, pastebi ekspertė, paskolos suma dažniausiai būna mažesnė:

„Sutikim, kad 1000 eurų uždirbančiam ir Vilniuje gyvenančiam žmogui šios sumos vertė didesnė nei žmogui, gyvenančiam Prancūzijoje. Tad, jei klientas gyvena Vilniuje ir uždirba 1000 eurų, jis gaus didesnį kreditą, nei tas, kuris gyvena ir tiek pat uždirba Prancūzijoje.“

V. Kazėnienė taip pat pabrėžia, kad bankai, spręsdami, ar išduoti būsto paskolą, papildomai vertina, kokia valiuta gaunamas atlyginimas.

Šis kriterijus susijęs su valiutų svyravimo rizika. Norėdamas įsitikinti, kad kliento pajamos pastovios, Lietuvoje bankas, gavęs kliento sutikimą, gali pajamų tvarumą patikrinti per „Sodrą“, todėl ir gali būti vertinamas trumpesnis – 6 mėn.– laikotarpis.

„Jei klientas gyvena užsienyje, tokios patikros nepadarysi, o kad įsitikintum, jog klientas tikrai dirba, prieš tai negavo nedarbingumo pašalpų ar tiesiog tai gauna pajamas, tai jų negauna, prašoma parodyti iš darbo santykių gaunamas pajamas per paskutinius 12 mėnesių.

Tada reikia pateikti sąskaitos išrašą bei darbo sutartį. Taip pat bankai prašo tos šalies kredito rizikos reitingo, kad įsitikintų apie mokumą“, – aiškina paskolų brokerė.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el. paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt