Norintiems sugrįžti

2020.09.29 10:58

Iš emigracijos norinti grįžti šeima svarsto įsikurti Telšiuose: kas gali pretenduoti į valstybės paramą būstui regione įsigyti?

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2020.09.29 10:58

7-erius metus su žmona ir dukra Nyderlanduose gyvenantis Robertas galvoja apie grįžimą į gimtuosius Telšius. Čia šeima norėtų nusipirkti būstą. Emigrantas į „Lituanicą“ kreipėsi norėdamas sužinoti apie valstybės paramą būstui įsigyti. Lietuviui kyla klausimas, ar į tokią paramą galima pretenduoti parvykus iš užsienio.

„Auginame 3-ejų dukrytę ir pastaruoju metu vis rimčiau galvojam apie grįžimą į Lietuvą. Norėtume gyventi gimtuosiuose Telšiuose ir kadangi turim santaupų, planuojam ten pirkti butą arba statytis namą, veikiausiai labiau svarstytume apie namą.

Esu girdėjęs, jog šeimos gali gauti paramą pirmajam būstui, bet nežinau, ar mums priklausys tokia parama, jei tiek laiko negyvenome Lietuvoje? Gal galite pakomentuoti, kokios tokios paramos sąlygos ir kokio dydžio parama suteikiama?“ – laiške rašė skaitytojas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė pažymėjo, kad į paramą pirmajam būstui regionuose užsienyje gyvenę Lietuvos piliečiai pretenduoti gali, tačiau svarbu, jog prašymo teikimo metu jie būtų deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba būtų įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.

„Reikia turėti mintyse, kad subsidija pirmam būstui regione suteikiama, jeigu jauna šeima užsitikrina paskolą būstui pirkti ar statyti, o bankai ir kredito unijos paprastai vertina, ar šeimos nariai turi stabilias pajamas, ar neturi kitų didelių įsipareigojimų.

Todėl, grįžus iš užsienio ir deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje, patartina iš anksto pasiteirauti kredito įstaigoje apie galimybes gauti paskolą.

Atkreipiame dėmesį, kad bankai ir kredito unijos jaunoms šeimoms būsto kreditus teikia iš nuosavų lėšų, vadovaudamiesi Atsakingojo skolinimo nuostatais, todėl sąlygas dėl būsto kredito sutarties pasirašymo jauna šeima turės aptarti su kredito davėju“, – pataria E. Samoškaitė.

Jos teigimu, yra dar keli kriterijai, kuriuos turi atitikti dėl paramos pirmajam būstui besikreipianti šeima. Pirmiausia – abiejų iš poros amžius turi būti iki 36 metų. „Tai reiškia, kad prašymo metu jie neturėtų būti sulaukę 36-ojo gimtadienio“, – paaiškina ministerijos atstovė.

Taip pat, pažymi E. Samoškaitė, jauna šeima į subsidiją gali pretenduoti tik tada, jeigu anksčiau neturėjo nuosavybės teise valdomo gyvenamojo būsto, o jeigu turi ar turėjo tokį būstą, į subsidiją galima pretenduoti tik tokiu atveju, jei naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų arba būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.

Duomenis apie nuosavybės teise turimą ar turėtą būstą, jo naudingąjį plotą, nusidėvėjimą savivaldybių administracijos gauna iš Nekilnojamojo turto registro.

Atsižvelgdama į konkrečią užklausą, E. Samoškaitė komentuoja, kad šeima, auginanti 1 vaiką, gali gauti 20 proc. dydžio subsidiją.

„Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Tai reiškia, kad 20 proc. skaičiuojama nuo kredito dydžio, bet tai turi būti ne daugiau nei 20 proc. nuo 87 tūkst. eurų“, – nurodo ministerijos atstovė.

Tiesa, padidėjus šeimai, galima kreiptis dėl papildomos paramos. „Tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo turi būti iki 36-erių. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų įskaitytinai“, – sąlygas dėsto pašnekovė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išskiria pagrindinius žingsnius, kuriuos turi atlikti šeima, ir paaiškina, kaip vyksta subsidijos skyrimas.

1) Jauna šeima regione susiranda būstą, kurį nori pirkti, būstą, kurį nori pirkti ir statyti, arba sklypą būstui statyti.

2) Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą internetu arba tiesiogiai savivaldybėje.

3) Savivaldybė per 10 darbo dienų suformuoja pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos tiems metams skirtos lėšos išnaudotos, pažyma nesuformuojama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui, laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą.

Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, kad jeigu nesant pinigų subsidijoms šeima turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, bet prašymo pateikimo metu sutuoktiniai buvo iki 36-erių metų, jie atitinka kriterijus.

4) Kai suformuojama pažyma, jauna šeima per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą.

5) Kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima.

6) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.

Daugiau apie subsidijas būstui skaitykite ČIA.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų, susijusių su sveikatos apsauga, darbo ir verslo sritimi, švietimu, būsto įsigijimu, pilietybe ar kitomis temomis? Siųskite juos el.paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.

Taip pat skaitykite

Populiariausi