Norintiems sugrįžti

2020.07.22 19:30

Vaikas gimė užsienyje, o vienas iš tėvų – lietuvis: kokius žingsnius reikia atlikti, kad vaikas turėtų Lietuvos pilietybę?

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2020.07.22 19:30

Vokietijoje gyvenanti Austėja į LRT.lt portalo rubriką „Lituanica“ kreipėsi norėdama sužinoti apie galimybę užsienyje gimusiai dukrai turėti Lietuvos pilietybę. Moteris sako norinti, kad mergaitė turėtų ne tik Vokietijos, bet ir Lietuvos pilietybę.

„Mano vyras vokietis, mūsų dukrytė gimė Vokietijoje ir turi Vokietijos pilietybę. Su vyru vis pasikalbame ir svarstome pamėginti persikelti gyventi į Lietuvą. Taip pat norėčiau, kad dukra gautų ir Lietuvos pilietybę. Kiek žinau, jei tėvai yra skirtingų šalių piliečiai, vaikas gali turėti dvigubą pilietybę.

Galbūt galėtumėte paaiškinti, kur reikėtų kreiptis, kokiais dokumentais pasirūpinti? Kokia pilietybės suteikimo tvarka?“ – laiške teiravosi skaitytoja.

Anot projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorės, konsultantės Emilijos Oleškevič, į juos besikreipiantys tautiečiai pastaruoju metu labai dažnai domisi klausimais, susijusiais su vaiko pilietybe.

„Šiuo atveju dviguba arba net daugybinė pilietybė yra galima, jeigu vaikas tas pilietybes įgijo gimdamas. Tai yra nebuvo papildomai pildomas prašymas dėl pilietybės. Lietuvoje galioja kraujo teisė, todėl vaiko gimimo lokacija nėra svarbi. Jeigu vaiko gimimo metu bent vienas iš tėvų buvo Lietuvos pilietis, vaikas gali turėti Lietuvos pilietybę.

Galima sakyti, yra bendroji procedūra – iš karto reikia registruoti vaiko gimimą civilinės metrikacijos skyriuje, internetu per MEPIS (Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą – LRT) arba ambasadoje. Kai vaikui bus suteiktas lietuviškas asmens kodas ir lietuviškas gimimo liudijimas, galima kreiptis dėl paso į Migracijos tarnybą Lietuvoje arba į ambasadą užsienyje“, – aiškina specialistė.

Tuo atveju, jei asmuo kreipiasi į ambasadą, paprastai visi dokumentai – tiek dėl lietuviško gimimo liudijimo, tiek dėl paso – teikiami vienu metu. Vis dėlto E. Oleškevič pataria pasidomėti, kokių dokumentų prašo konkreti ambasada.

„Dėl dvigubos pilietybės reikalingų dokumentų sąrašas gali skirtis priklausomai nuo valstybės. Apskritai reikėtų pateikti tėvų pasus ir santuokos liudijimą.

Jeigu santuoka buvo sudaryta užsienyje, reikėtų ją įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Dar reikėtų pasidomėti, kaip tinkamai įregistruoti dvigubą pilietybę Vokietijoje, bet apie tai reikėtų kalbėtis su tos valstybės institucijomis“, – komentuoja specialistė.

Vokietijoje gyvenančios lietuvės atveju specialistė atkreipia dėmesį į tėvo paso galiojimo terminą. Anot E. Oleškevič, jeigu tėvo pasas buvo išduotas prieš vaikui gimstant ir tebegaliojo jam gimus, jo užtenka patvirtinti, kad vaikas įgijo abi pilietybes gimdamas.

„Jeigu tėvo pasas buvo išduotas vaikui gimus, tuomet iš atsakingų Vokietijos institucijų reikėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, kad vaiko gimimo data ir pilietybės įgijimo data yra ta pati“, – sako pašnekovė.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el. paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.