Laišką LRT.lt parašiusi Vanda Norvegijos sostinėje gyvena jau daugybę metų ir vis svajoja sugrįžti. Nors pati jaučiasi visiškai dėl to apsisprendusi, ji nerimauja dėl vaikų reakcijos. Paaugliai sūnūs nenori net girdėti apie tokį jos sumanymą. Psichologė Vandai pateikė praktiškų patarimų.
„Esu išsiskyrusi dviejų vaikų mama. Vaikai visada mokėjo ir lietuvių kalbą, stengiausi namuose bendrauti lietuviškai ir daryti viską, kad jie nepamirštų savo šaknų. Dabar, per karantiną, esame Lietuvoje ir atrodo, kad tai puiki proga persikraustyti. Tačiau mano vaikai jaučiasi nepatogiai ir neužtikrintai.
Vyresnėliui sūnui yra 16, o jaunėliui – 12 metų. Kartais atrodo, kad jie nėra tikri dėl Lietuvos, nesijaučia čia tarsi savo vietoje, nors puikiai kalba lietuviškai, turi čia draugų, gerai sutaria su giminaičiais, sutinka čia būti tik dėl to, kad aš to noriu. Kaip vaikus paruošti? Kaip jiems parodyti, kad čia jų namai ir viskas bus gerai? Kaip apskritai apie tai su jais kalbėtis?“ – klausė ji savo laiške.
Moters užduotus klausimus pateikėme psichologei Oksanai Čekavičienei. Specialistės teigimu, tokia situacija yra normali.
„Vaikai myli savo tėvus ir dėl jų geba aukotis, bet jūs suprantate, kad taip būtent ir yra. Natūralu, kad vaikai priešinasi. Jie užaugo Norvegijoje, visas jų gyvenimas praėjo šioje šalyje. Norvegija jų gimtasis kraštas.
Jūs klystate manydama, kad Lietuva jų namai. Iš tiesų tai yra jūsų namai, nes jūs užaugote Lietuvoje. Paauglystėje labai svarbūs tampa draugai ir aplinka, kurioje jie gyvena“, – kalbėjo specialistė.
Pasak jos, išvežti iš jiems jau įprastos kultūros ir aplinkos vaikai gali patirti psichologinę traumą. Tad ji pataria leisti vyresniam sūnui baigti vidurinę mokyklą, kurioje jis mokosi jau daugybę metų.
„Jūsų vaikų amžius leidžia su jais kalbėtis kaip su suaugusiais žmonėmis. Suprantama, kad jūsų sprendimas grįžti į Lietuvą turi būti aptartas šeimoje su vaikais. Jų nuomonė taip pat svarbi.
Vaikams turite pateikti svarių argumentų, kurie bylotų apie neišvengiamą būtinybę grįžti į Lietuvą. Sūnums negalite sakyti, kad Lietuvoje bus viskas gerai, nes jūs nesate pranašas ir negalite taip teigti“, – dėstė O. Čekavičienė.
Psichologė skaitytojai patarė kartu su vaikais atvirai aptarti visus pliusus ir minusus, kurie laukia sugrįžus. Pakalbėti ir apie tai, kiek laiko gali trukti gyvenimas Lietuvoje, ar bus galimybė sugrįžti į Norvegiją.
Reikėtų aptarti ir planą, kaip gyvenimas atrodytų likus emigracijoje. Kaip aiškina O. Čekavičienė, moteris turėtų atvirai vaikams papasakoti, kodėl pati nori sugrįžti. Toks sprendimas turėtų būti priimtas atsakingai ir atsižvelgiant į abiejų vaikų poreikius, o kartu tai turėtų būti ir jų pačių sprendimas. Vaikai taip mokomi atsakingai žvelgti į savo veiksmus ir šeimos gyvenimą.
Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el. paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.
