Norintiems sugrįžti

2020.05.30 21:10

Planavo persikelti į Lietuvą, bet pandemija sukėlė dvejonių: psichologė paaiškino, kaip mus veikia pokyčiai ir kaip jiems pasiruošti

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2020.05.30 21:10

5-erius metus Ispanijoje gyvenanti Silvija vasarą ruošėsi grįžti į gimtąją Klaipėdą, tačiau pasaulinė koronaviruso pandemija sukėlė dvejonių dėl tokio sprendimo. Pasak psichologės Karolinos Puzinaitės, svarbiausia per ilgai nelūkuriuoti ir žengti vienokį ar kitokį žingsnį, mat neveikimas vargina tiek psichiką, tiek kūną.

Kaip pasakojo portalo LRT.lt rubrikai „Lituanica“ parašiusi klaipėdietė, viena iš abejonių dėl grįžimo susijusi su galimybe įsidarbinti. „Juk ir Lietuvoje nemažai žmonių prarado darbo vietą dėl koronaviruso, ar kas nors dabar norės priimti sugrįžusią emigrantę?“ – svarstė užsienyje gyvenanti lietuvė.

Ji patikino, kad grįžimui ruošėsi, todėl minties atsisakyti neskuba, bet darosi sunku įveikti vis dažniau aplankančią baimę, kad tėvynėje įsitvirtinti nesugebės.

„Viena vertus, noriu grįžti, nes buvau tvirtai apsisprendusi, taupiau, kad turėčiau iš ko gyventi, jeigu sunkiai seksis su darbais. Be to, Lietuvoje ir situacija dėl paties viruso nepalyginamai geresnė, todėl jausčiausi saugesnė, jei ateityje kiltų dar viena banga, galėčiau rūpintis artimaisiais, būti arti, jei reikėtų pagalbos.

Kita vertus, atrodo, kad pandemija sujaukė planus, sugriovė stabilumą, gal būtų protingiau palaukti, kol viskas praeis“, – dėstė Silvija.

Vis dėlto mintys apie galimybę atidėti grįžimą vėlesniam laikui užsienyje gyvenančios lietuvės taip pat nenuramina. Moteris bijo, kad jei dabar neparvyks, vėliau nebeturės drąsos.

„Kaip nustoti blaškytis ir priimti sprendimą? Kaip nusiraminti? Jaučiu nuolatinį nerimą dėl šios situacijos“, – rašė ji.

Svarbu neužsisukti emocijų karuselėje

Anot psichologės K. Puzinaitės, baimė, nerimas ir sutrikimas yra visiškai normali reakcija tokioje situacijoje. Specialistė įsitikinusi, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu daugelis ne savo gimtojoje šalyje esančių žmonių gali jaustis panašiai. Svarbiausia – neužsisukti emocijų karuselėje ir imtis veiksmų.

„Bene labiausiai mus kamuoja neaiškumas ar neapibrėžtumas vienoje ar kitoje situacijoje. Tuomet jaučiame nerimą, baimę, pyktį, kaltę, gėdą, beviltiškumą, esame nuolatinėje įtampoje. Priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, iškart palengvėja.

Savo klientams dažnai sakau: jei atsidūrei kryžkelėje, pastovėk, bet vis tiek kuriuo nors keliu eik. Neisi, nežinosi. Net ir pasirinkęs ne tą kelią, bent žinosi, kad tai ne tas pasirinkimas. Pats neveikimas labai vargina mūsų psichiką ir kūną, todėl visuomet siūlau verčiau ką nors daryti, nei nedaryti nieko“, – komentuoja psichologė.

K. Puzinaitė pabrėžia, kad bet kokios problemos sprendimą geriausiai gali surasti tik pats žmogus, nes niekas kitas negali taip įsijausti į jo situaciją. Vis dėlto specialistė turi paprastą pratimą, kuris padeda aiškiau matyti bendrą vaizdą. Sako, neretai jį pasitelkia ir pati.

„Paimkite popieriaus lapą, brėžkite brūkšnį ir surašykite, kokie būtų teigiami dalykai (pliusai), jei grįžtate į Lietuvą, ir kokie būtų neigiami aspektai (minusai). Galbūt vizualizavus ir išryškinus esminius momentus, taps aiškiau, kuriuo keliu eiti“, – pataria psichologė.

Kaip pokyčiai veikia žmogų?

Jos teigimu, paprastai pokyčiai žmogų veikia trimis būdais: mes kovojame arba jiems priešinamės, vengiame ir bėgame nuo jų arba prisitaikome. „Žmogus, beje, iš visų rūšių pasaulyje geba prisitaikyti geriausiai, nes homo sapiens išliko iki šių dienų“, – primena K. Puzinaitė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad pasikeitusi situacija visuomet kelia tam tikras emocijas, o žmogus visuomet linkęs sutirštinti spalvas ir sukurti pačią baisiausią situacijos pabaigą. Be to, nesėkmės scenarijų kūrimas gali būti vedamas neigiamos patirties.

Taigi reakcija į situaciją ir kylančios emocijos priklauso nuo individualių savybių, charakterio, patirties, vertybių ir kitų aspektų.

„Tai reiškia, kad, norint priimti racionalų sprendimą, pirmiausia reikia kažką daryti su emocijomis. Vienas iš paprasčiausių būdų – įsisąmoninimas.

Paklausus savęs, kaip aš jaučiuosi šioje situacijoje, kokios emocijos kyla, kaip reaguoja mano kūnas, tikėtina, kad kūnas ims rimti, emocijos bus suprastos, tuomet įsijungs protas ir mes pradėsime mąstyti, galėsime priimti racionalius sprendimus“, – aiškina specialistė.

Psichologės teigimu, persikėlimas į kitą šalį gali būti lydimas streso, nes žmonės nežino, kas jų laukia ir kaip seksis. Tiesa, stresas kiekvieną veikia skirtingai.

„Tam tikras streso lygis mobilizuoja ir nukreipia į tikslą bei veiksmą. Jeigu streso lygis viršija mūsų galimybes su juo tvarkytis, tuomet jaučiamės liūdni, prislėgti, išsekę, gali atsirasti sveikatos problemų, padažnėti konfliktų su aplinkiniais. Kas svarbu? Atsakyti sau į klausimą, kaip pokyčiai jus veikia“, – dėsto K. Puzinaitė.

Kaip sumažinti stresą?

Anot psichologės, stresą sumažina tinkamas pasiruošimas, todėl ji siūlo išsikelti tikslą – apibrėžti, ko norite ir ką ketinate daryti, grįžę į Lietuvą. Tuomet reikėtų numatyti ir priemones, kurias pasitelksite tikslui pasiekti.

„Dar patarčiau įvertinti ir apgalvoti visas rizikas ir galimybes. Ką veiksite grįžusi, kur dirbsite, kur gyvensite, kas jums padės esant nenumatytoms aplinkybėms, ar finansiškai jaučiatės stabiliai, kiek laiko galėsite išgyventi be pajamų.

Pasiruošimas labai geras streso priešas. Pasiruošę ir apsvarstę daugelį dalykų, paprastai nurimstame ir pradedame eiti tikslo link, o iškylančias problemas – spręsti, nebelieka laiko stresuoti ir nerimauti“, – aiškina specialistė.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el. paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.