Norintiems sugrįžti

2020.04.29 10:38

Emigrantės dilemą išsprendė psichologė: kraustymasis nebūtinai reiškia santykių pabaigą

LRT.lt2020.04.29 10:38

Jau septynerius metus Emilija gyvena Škotijoje esančiame Edinburge. Čia ji susipažino ir su tautiečiu širdies draugu, tačiau dabar mergina išgyvena tikrą dilemą. Nors kurį laiką pora gyveno kartu, ji visuomet jautė, kad šie santykiai nėra ilgalaikiai, o galiausiai juos išskiria ir noras sugrįžti į tėvynę.

„Su draugu gyvename nuomojamame bute ir jis nori sugrįžti į Lietuvą, o aš ne. Nemanau, kad prisitaikysiu čia ar man patiks gyventi apribojant save bei savo pomėgius. Lietuva man visada asocijavosi su ribotomis galimybėmis. Gal ir dėl to, kad taip visada kalbėjo mano artimieji“, – laiške LRT.lt rubrikai „Lituanica“ rašė ji.

Mergina teigė, kad dabar ji apie šias savo mintis bijo pasakyti mylimajam, nes nežino, kaip šis priims tokį jos norą. Emilija mano, kad tai gali reikšti ir išsiskyrimą.

„Kaip tokioje situacijoje turėčiau pasielgti? Nė vienas iš mūsų nenori keisti savo nuomonės, bet tas sprendimas artėja ir teks kažką anksčiau ar vėliau pasirinkti. Labiausiai gaila atrodo to laiko, kurį esame kartu, bet kartu suvokiu, kad baimė kausto ne dėl jo noro, o galbūt labiau dėl to, kad suvokiu, kas mus skiria. Atrodo, kad pati bijau garsiai ištarti, kad mums ne pakeliui, ir tos atsakomybės už ištartus žodžius. Ką tokioje situacijoje geriausia daryti? Ar iš tiesų tai gali būti gilesnių santykių problemų ženklas?“ – klausė skaitytoja.

Šį jos klausimą pateikėme patyrusiai psichologei Oksanai Čekavičienei. Specialistė sako, jog natūralu, kad porų santykiai prasideda nuo romantinių rožinių akinių. Iš pradžių įsimylėjėliams norisi kuo daugiau laiko praleisti kartu ir mėgautis savo meile, jausmais.

„Aktyvesnės pažinties metu partneriai daugiau pasakojasi vienas kitam apie save, apie savo draugus ir artimuosius, buvusius partnerius ir net patiki savo paslaptis. Kaip bebūtų, romantika pamažu pradeda blėsti, pradedamos daryti išvados, formuojasi nuomonė apie santykius.

Tuo metu galimi pirmi nedideli nesutarimai. Per ilgesnį laiką pora prieina prie minčių apie bendrą ateitį. Ateitį sieja su savo lūkesčiais ir norais įvairiose gyvenimiškose situacijose“, – dėstė ji.

Pasak psichologės, realus santykių priėmimas neretai yra susijęs su partnerių nerimu, abejonėmis bei bandymu kažką keisti. Tačiau jei santykiai grįsti abipuse ir nuoširdžia meile, šis nerimas anksčiau ar vėliau baigsis.

„Harmonija partnerių santykiuose pasiekiama pasitikėjimo vieno kitu dėka. Panašu, kad jūs stokojate harmonijos tarpusavio santykiuose. Gailitės dėl praleisto laiko drauge, bijote ir nedrįstate pasikalbėti atvirai apie tai, kas jus slegia.

Santykiuose reikia nuolat vienam kito klausytis ir norėti girdėti. Prieš darant rimtus sprendimus patartina apsvarstyti tai, kas jus tiek laiko sieja, artina ir kas tolina bei neramina. Netgi norų skirtumas – gyventi Lietuvoje ir svetimoje šalyje – nebūtinai turi baigtis santykių iširimu. Duokite vienas kitam laiko. Gal ir nebus blogai leisti kitam pagyventi ten, kur norisi, su tam tikru laiko limitu ir nenutrūkstamu bendravimu. Jeigu jūsų santykiai jums abiem yra vertybė – tuomet derybas veskite lanksčiai, nespausdami vienas kito. Atvirumas ir noras kalbėtis praturtina santykius ir padaro stebuklus“, – patarė O. Čekavičienė.

Specialistės teigimu, tokiu atveju, kai kyla dvejonių dėl sprendimo teisingumo ar norima drastiškai keisti gyvenimą, skirtis, derėtų pirmiausia sau atsakyti į svarbiausius klausimus ir būti sąžiningam prieš save. Vėliau kilusias mintis reikėtų išsakyti savo antrai pusei ir supratus, kas svarbiausia jums abiem, kartu priimti sprendimą.

Svarstote apie grįžimą į Lietuvą, tačiau turite klausimų? Siųskite juos el.paštu lituanica@lrt.lt. Mūsų pakalbintų įvairių sričių ekspertų patarimus rasite „Lituanicoje“.