Itin sunki COVID-19 forma išbraukė ketverius metus iš Rasos gyvenimo Londone. Po ligos sujautrėjus organizmui pašnekovė pakeitė mitybą: atsisakė glitimo, pieno produktų, kiaušinių. Šiandien Rasa yra apie maistą kalbanti nuomonės formuotoja, tūkstančiai žmonių ją seka ir iš jos semiasi idėjų, ką valgyti ir kaip gyventi.
Gyvenimą pakeitė dvejus metus kankinusi sunki COVID-19 forma
Beveik 16 000 sekėjų iš Lietuvos kasdien „Instagrame“ aktyviai stebi, kaip Londone gyvenanti lietuvė Rasa Libal pasakoja apie išskirtinę mitybą.
„99 procentai – augaliniai produktai, be glitimo, be kiaušinių, be pieno. Žmonėms tai unikalu, juos stebina ir intriguoja“, – sako Rasa, pati nusprendusi taip gyventi. Tokį pasirinkimą lėmė rimtos priežastys – Rasa dvejus metus sirgo itin sunkia COVID-19 forma.
„Sunkiai sirgau ir ieškojau ryšio su pasauliu. Ieškojau tokių pat žmonių, ypač lietuvių, kad išgyvenčiau tai, ką teko patirti gulint lovoje dvejus metus ir turint daugiau nei 50 simptomų. Tai ilgai besitęsianti situacija, kai negali normaliai miegoti, valgyti, judėti, savimi pasirūpinti. Buvo labai blogai“, – prisimena Rasa.
Iš Plungės kilusi, bet 17 metų Jungtinę Karalystę namais vadinanti Rasa sako, kad jos gyvenimas pasikeitė per koronaviruso pandemiją, kai jai prasidėjo itin sudėtingos ligos komplikacijos.
„Kovido tema dirgina žmones. Dalis lengvai įveikė šitą kelionę. Man nepasisekė. Patyriau mikroinsultų. Visus simptomus net sudėtinga išvardyti, bet nebemačiau viena akimi, buvo stipri migrena, rijimo sutrikimas, spengimas ausyse ir skausmas, viso kūno, raumenų, sąnarių skausmas, sutrikusi virškinimo veikla, posturalinė ortostatinė tachikardija – atsistojusi alpdavau. Išstovėdavau 3–5 minutes. Negalėdavau pakelti rankų. Taip pat kankino nemiga, kūno tirpimo pojūtis“, – apie ligos simptomus pasakoja lietuvė.
„Tai yra košmaras. Žmonės eina pas gydytoją turėdami vieną simptomą. Aš turėjau 70 simptomų. Ir tai išgyvendavau 24 valandas per parą – negalėjau miegoti, valgyti, mąstyti. Buvau jautri garsui, pasireiškė disleksija, dezorientacija, atminties sutrikimai“, – atvirauja Rasa.
Palaikymo sulaukė iš savo vyro ir kitų ligonių bendruomenės
Kūno terapeute daug metų iki ligos dirbusi Rasa sako niekada anksčiau negirdėjusi apie tokius sutrikimus, todėl norėjusi rasti žmonių, kurie jaučiasi taip pat ar bent panašiai.
„Norėjau sužinoti, kaip jie tvarkosi su skausmais. Kadangi turėjau chroniško nuovargio sindromą, pirmiausia ieškojau žmonių per grupes. Tai žmonės, turintys ilgojo kovido diagnozę. Pirmiausia ieškojau žmonių Jungtinėje Karalystėje, nes klausiau savęs, ar neišprotėjau, ar tai realu, ar košmaras. Kai randi tokių žmonių, lengviau ištverti dieną. Kai supranti, kad esi ne vienintelė tokia, palengvėja“, – patirtimi dalijasi Rasa, radusi tūkstančius panašių ligonių.
Šį sunkų laikotarpį lietuvė vadina didžiausiu košmaru ir sako, kad įveikti sunkumus jai padėjo visada šalia buvęs vyras vokietis.
„Kai prasidėjo ligoninės, greitosios, priimamieji, vaikščiojimai pas gydytojus, mano vyras pasakė kažką, kas yra gražiau nei pasipiršimas: „Kai tu sergi, mes sergam, vadinasi, mes ir išgysim.“ Visus tuos metus jis buvo labai atsidavęs“, – atvirauja ji.
Nusprendė keisti mitybos įpročius
Rasa pasakoja, kad po dvejų metų problemos neišsisprendė, nors ji ir atrado, kuria linkme eiti.
„Man užtruko dar 600 dienų, kol galėjau pasakyti, kad vėl esu savimi, vėl esu žmogus. Iš gyvenimo išbraukti ketveri metai. Bet jie neišbraukti. Kai sergi, atrodo, kad gyvenimas sustoja, nieko nevyksta. Nors iš tikrųjų vyksta labai daug. Išmokau daug pamokų“, – sako moteris.
Lietuvė išbandė daugybę būdų, kurie buvo neveiksmingi. Jos skausmai nesiliaudavo. Galiausiai ji nusprendė keisti mitybos įpročius. Tai, ko ėmėsi, moteris vadina gydančia mityba.
„Mano mityba buvo sveika, bet jos neužteko išgyti. Turėjau pasisemti idėjų, ką dar galiu daryti, kad pasveikčiau, ir kaip galiu maistą paversti savo vaistu“, – teigia Rasa.
Pašnekovė pabrėžia, kad sudaryto mitybos plano nepatvirtino jokie gydytojai – tai buvo jos pačios bandymai rasti išeitį.
„Iš mitybos turėjo iškeliauti glitimas, pieno produktai, kiaušiniai, jūrų gėrybės, soja, kofeinas, bet kavos ir alkoholio jau anksčiau negėriau. Tai nesusiję su sveikata. Reikia įtraukti visa tai, kas gydo. Pirmiausia tai maistas, kuriame gausu antioksidantų. Jų daugiausia vaisiuose ir daržovėse. Mano maistas tapo augalinis“, – pasakoja lietuvė.
Išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose
Rasa nenori būti vadinama nei vegetare, nei vegane, nei žaliavalge.
„Neriboju apdorotų produktų, bet apdorojimas turi būti kuo jautresnis ir kuo švelnesnis. Aš nekepu, nekaitinu riebaluose. Tiesiog garinu. Tai lengvi paruošimo būdai. Mano mityboje sumažėjo riebalų, o kai sumažėjo riebalų, sumažėjo ir mėsos. Jei norime išgyti, priklausome nuo kepenų malonės. Jei viską darome taip, kad kepenys galėtų laisvai vykdyti detoksikacijos, švarinimo, gydymo darbus, reikia nuimti joms kitą sunkų darbą“, – aiškina Rasa.
Dėl ypatingos mitybos Rasa sulaukė daug dėmesio ir socialiniuose tinkluose.
„Tokių valgymo įpročių daug žmonių nebuvo girdėję ir matę, todėl visi labai nustemba“, – sako ji.
Svarbią vietą racione užima vaisiai
Rasa atskleidžia, kad jos namuose visada galima rasti salierų sulčių, citrinų, mėlynių, daug vaisių. Pasak jos, tai galingas maistas smegenims gydyti, tačiau vaisių pasirinkimas priklauso ir nuo sezono.
„Dabar visi gąsdinami dėl cukraus vaisiuose. Mano nuomonė kitokia. Norėdami pasveikti nuo neurologinių susirgimų, turime smegenims duoti švarios gliukozės. Kai intensyviai taikiau gydančią mitybą, labai daug vaisių suvalgiau. Nepatikėtumėte, kiek. Pusryčiai visada būdavo vaisiai, kai kurios vakarienės irgi būdavo vien vaisiai“, – teigia moteris.
Vienas iš patiekalų, kuriuos Rasa renkasi nuolat, yra glotnutis, padedantis iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus.
„Viskas, ką suvartoju, turi prasmę. Be reikalo nesirenku nė vieno produkto“, – aiškina pašnekovė.
„Mano pusryčiai visada identiški. Pradedu nuo vandens su citrina, tada geriu šviežiai spaustas salierų sultis. Mažiausiai pusę litro. Buvo etapų, kai gerdavau daugiau. Visi norime greičiau išgyti. Salieras yra medicininis augalas. Jis turi antipatogeninių savybių, detoksikuojančių kraują, valančių limfą, įkraunančių mus elektrolitais“, – pasakoja Rasa.
Dėl išskirtinės mitybos sulaukė nemažai kritikos
„Ar tai labai brangu?“ – vienas populiariausių klausimų, kurių Rasa nuolat sulaukia iš sekėjų ir žmonių, pirmą kartą išgirdusių apie jos valgymo įpročius.
„Mityba brangi, bet čia pigesnė nei Lietuvoje. Vyras irgi priartėjo prie gydančios mitybos. Sumažėjo mėsos, išaugo vaisių, daržovių vartojimas. Mitybai išleidžiame mažiau nei anksčiau“, – sako lietuvė.
Moteris neslepia, kad dėl naujų valgymo įpročių ji dažnai girdi ne tik komplimentų, bet ir gana griežtos kritikos, tačiau tai jos nestabdo.
„Pagrindinė kritika – kad šitoje mityboje mažai baltymų ir riebalų. Šiuolaikinė dietologija koncentruojasi į šiuos du dalykus. Atrodo, kad visa kita yra blogis, ypač cukrus. O aš vartoju labai daug vaisių. Antra kritikos strėlė lekia salierams. Žmonėms užkliūva, kad tai mokslu nepagrįstas metodas. Daug kritikos sulaukia ir dėl to, kad šiose daržovėse daug pesticidų. Bet aš nesutinku“, – pažymi Rasa.
Kritikus lietuvė išklauso, tačiau jų nuomone nesivadovauja.
„Niekas negali įlįsti į tavo kūną ir suprasti, ką reiškia gyventi su tiek simptomų ir nieko negalėti, būti tokiam pavargusiam, kad vienintelis dalykas, ką gali, tai atsikelti iš lovos, pavalgyti ir vėl grįžti į lovą. Kritikų buvo ir bus. Net išklausius šį mano pasakojimą. Bet visada sakau: pabūkite tokioje neviltyje dvejus metus, tai būsite pasirengę daryti bet ką, kad susigrąžintumėte gyvenimą, galimybę mąstyti, veikti, dirbti, keliauti“, – sako Rasa.
„Jaučiuosi geriau, o tai svarbiausia“, – tikina pašnekovė.
Lietuvoje yra mažiau tolerancijos tam tikrų produktų nevartojantiems žmonėms
Moteris neslepia, kad patogiausia jai valgyti namie, tačiau bent kelis kartus per savaitę ji su vyru apsilanko ir Londono kavinėse ar restoranuose.
„Londonas dosnus, tolerantiškas miestas. Ne visur gausi, ko tik nori, bet aš nespaudžiu draugų eiti tik ten, kur noriu aš. Einu visur ir visur randu galimybę valgyti, kaip man tinka. Galbūt tai nėra idealiausia, bet vis tiek tinka. Gydanti mityba neturi būti tobula. Nepadariau visko 100 procentų, bet išgijau. Dariau 95 procentus“, – pabrėžia pašnekovė.
Londono maitinimo įstaigas girianti Rasa sako, kad grįžus į Lietuvą jai kyla sunkumų, bandant rasti kur pavalgyti pagal savo susidarytą dietą.
„Kai grįžtu, pastebiu, kad žmonės, kurie ko nors netoleruoja, ne visada sutinkami maloniai. Gal dėl informacijos, ką daryti su tokiu žmogumi, stokos. Gal niekas nenori dėti papildomų pastangų dėl kliento, kuris ne viską valgo, prašo nedėti grietinės į sriubą“, – svarsto lietuvė.
Rasa juokiasi, kad dabar jos valgymo įpročiai kai ką stebina ar net sutrikdo, tačiau ateityje, jos nuomone, taip valgys daugiau žmonių.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „(Ne)emigrantai“ įraše
