„Tėvynės labui!” – šį šaulių šūkį vis dažniau girdime ir iš užsienio lietuvių. Dalyje Vakarų šalių net nerekomenduojama viešai dėvėti kario uniformos, jau nekalbant apie kokias kinetines pratybas. Taigi kuo gali būti naudingi Lietuvai užsienio šauliai, esantys toli nuo Tėvynės?
Kovo viduryje šaulio priesaiką davė Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos ir Nyderlandų lietuviai. Viena priesaikos ceremonija įvyko Hamburge, kita – Briuselyje. Lietuvos atstovybėje Briuselyje surengtoje iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo trys Belgijoje reziduojantys ambasadoriai, eiles skaitė Antanas A. Jonynas, koncertavo folkloro ansamblis „Rasodas“.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Kovo viduryje Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos ir Olandijos lietuviai davė šaulio priesaiką.
- Naujai prisiekę šauliai pabrėžė norą prisidėti prie Lietuvos, puoselėti lietuviškumą ir palaikyti ryšį su Tėvyne.
- Diasporos šaulių tikslai apima pilietiškumo ugdymą, dezinformacijos atpažinimą, paramą Ukrainai ir pasirengimą galimai „dienai X“.
- Šaulių sąjunga tikisi paramos funkcijų ir bendradarbiavimo su Pasaulio lietuvių bendruomene.
„Tai ateina iš šeimos. Visą laiką man šaulių vertybės buvo labai artimos, ir gyvenant užsienyje padėti Lietuvai sunkiau. Aš pasiilgstu ryšio su ja, todėl labai džiaugiuosi, kad šauliai vysto savo veiklą čia“, – tuoj po priesaikos LRT kalbėjo šaulė Aistė Mockaitytė, kuri yra kilusi iš Jurbarko, bet jau devynerius metus studijuoja ir dirba Nyderlanduose.
„Kaip diasporos lietuvis jaučiu tam tikrą pareigą. Negalėdamas prisidėti, būti fiziškai Lietuvoje, jaučiu pareigą prisidėti čia“, – LRT antrino ir kitas naujai prisiekęs šaulys Gustas Juodžbalis, dirbantis Lietuvos atstovybėje ES.
Pasak A. Mockaitytės, ji su užsienio šauliais tikisi prisidėti prie lietuviškumo ugdymo, vietinių bendruomenių švietimo ir šaulių vertybių plėtros.
Europos Komisijoje dirbantis Kastytis Šklenskas LRT prisipažino, kad seniai galvojo apie tapimą šauliu, ir tikisi įgyti tam tikrų įgūdžių: „Mintis galvoje kirbėjo seniai, bet vieną kartą reikia priimti tokį sprendimą. Visi suprantame, kokioje aplinkoje gyvename, kad reikia būti pasirengusiam, turėti įgūdžių. Manau, Šaulių sąjunga padės tai įgyti.“
Belgijos, Prancūzijos ir Nyderlandų šaulių būrio vadė Vilma Radvilaitė LRT teigė, kad pagrindiniai diasporos šaulių tikslai yra ugdyti pilietiškumą, mokėti atpažinti dezinformaciją, skleisti supratimą apie ją užsienio šalyse, prisidėti prie paramos Ukrainai ir ruoštis galimai dienai X: „Tampame didele pilietine jėga – toli nuo Lietuvos, bet sudaryta iš žmonių, kuriems rūpi Lietuvos reikalai, kurie nori puoselėti patriotiškumą ir prisidėti prie Lietuvos gerovės.“
Lietuvos ambasadorius Belgijoje ir Liuksemburge Dainius Petras Kamaitis taip pat pasidžiaugė, kad „turėsime tuos žmones, kurie pasiryžę ginti Lietuvą net ir negyvendami Lietuvoje“.
„Pradėkime nuo to, kad užsienio lietuviai jau yra ne kartą įrodę gebėjimus išlaikyti tą Lietuvos dvasią, net ne tik dvasią, bet ir valią apginti tėvynę. Ką šiandien Lietuvos ambasadorius prie NATO Darius Jauniškis savo kalboje irgi aiškiai pabrėžė, kad valia gintis, valia priešintis yra vienas iš pagrindinių faktorių, sudedamųjų, kad Lietuva dabar yra tokia, kokia yra, – LRT teigė ceremonijoje Briuselyje dalyvavęs Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas diasporai Laurynas Gerikas. – Diaspora padės išlaikyti Lietuvos valdžios legitimumą, Lietuvos vardo legitimumą, neleis užmiršti pasauliui, kad tokia valstybė buvo ir bus.“
Jis pabrėžė, kad užsienio šaulių tikslai, mokymai ar reikalingi įgūdžiai šiek tiek gali skirtis nuo tėvynėje esančių brolių ir seserų, nors diasporos nariai ir gali dalyvauti mokymuose Lietuvoje.
„Viena iš Šaulių sąjungos dedamųjų – valia, kita – žinios. Šaulių sąjunga tuo ir yra stipri, kad turi savo žinių, dalijasi jomis su savo nariais, – kalbėjo L. Gerikas. – Grįžtant prie pirmo klausimo, ko tikisi Šaulių sąjunga – tai, be valios, numatoma paramos funkcija: nuo logistinės iki bet kokios paramos, jeigu reikės. Šaulių diasporoje yra asmenų su koviniais genais, kurie tikrai pasiryžę grįžti ir tikriausiai grįš ginti ginklu Tėvynės. Bet vėlgi, Šaulių sąjungos vadovybė tikisi, kad net ir tokie kovingi žmonės pasiliks savo rezidavimo valstybėse ir vykdys užduotis, kurios bus jiems numatytos.“
Jis pasidžiaugė, kad Hamburge prie šaulių prisijungė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke ir taip parodė pavyzdį kitiems užsienio lietuviams, kad „kas – jeigu ne mes; kada – jeigu ne dabar“ turėtų prisijungti prie šaulių. Kartu Lietuvos šaulių sąjunga tikisi, kad galbūt dabar bus dar labiau bendradarbiaujama su Pasaulio lietuvių bendruomene.
„Pasiskirstėme ir vykdysime įvairias užduotis, nes, patikėkite, darbo užteks visiems, turime ruoštis ir neturime peštis tarpusavyje. Lietuvių išeivijos istorija rodo, kad visą laiką būdavo ginčų, kurie labiau nusipelnę Lietuvai. Vėlgi iš karto prisimenu pokalbį su vienu ukrainiečiu, kuris sakė, kad „visi jūsų ginčai baigsis atskridus pirmai raketai“, – pasakojo L. Gerikas.
