Estijos tarnybos tiria naktį kilusį dronų incidentą. Gyventojai buvo įspėti dėl galimo oro pavojaus: dalis jų paraginti likti patalpose, o pamačius dronus – ieškoti priedangos. Tartu apskrityje rasta dronų nuolaužų, o panašių perspėjimų sulaukė ir Latvijos gyventojai prie Rusijos sienos. Pasak LRT bendradarbio Estijoje Vaido Matulaičio, esant tokiai dinamiškai situacijai, kai informacija keičiasi greitai, atsiranda palanki terpė spekuliacijoms ar propagandai.
Pasak V. Matulaičio, per naktį buvo keturios pranešimų bangos apie galimą oro pavojų, jos prasidėjo pusę pirmos ir pasibaigė prieš penktą ryto. Jis nurodo, kad perspėjimai, skirti paraginti gyventojus saugotis, palaipsniui apėmė vis didesnę šalies teritoriją – nuo vienos šiaurės rytų apskrities, esančios prie Rusijos sienos, iki 12 apskričių.
„6 val. ryto pavojus buvo panaikintas. Pagal paskutinius duomenis, į Estijos teritoriją galėjo įskristi iki dešimties dronų, iš kurių trys nukrito arba sprogo. Vienas rastas Tartu apskrityje, dviejų tebeieškoma, o vietos, kur tai daroma, saugumo sumetimais kol kas neatskleidžiamos“, – pasakoja Estijoje gyvenantis lietuvis.
Pasak jo, šiąnakt Estija reagavo daug operatyviau negu kovo 25-ąją, kai dėl komunikacijos nesklandumų pranešimai nepasiekė visų gyventojų arba juos pasiekė netinkama informacija.
„Šį kartą buvo matomas dronų judėjimas ir iš anksto ruošiamasi – pakelti naikintuvai, oro policija“, – pasakoja V. Matulaitis.
Lietuvis pabrėžia, kad pranešimai gyventojams buvo paruošti iš anksto, o veiksmų planas numatė stebėjimą, kol pavojus nebeviršijo ribos.
„Reaguota, bet nenumušinėta. Situacija buvo stebima – jei eskaluotųsi ir taptų grėsmingesnė, galbūt būtų ir kitaip reaguojama“, – priduria jis.
„Palanki terpė spekuliacijoms“
V. Matulaitis paaiškina, kad Estijoje yra du pranešimų tipai: vieni – prevenciniai, kaip išplatinti šiąnakt, kiti – tiesioginės grėsmės atvejais, trumpi ir stiprūs: „Oro pavojus! Slėpkitės!“ Jis teigia, kad kovo 25-ąją buvo klaidingai išsiųsti pastarieji pranešimai, todėl kilo tam tikra panika, tačiau šįkart, anot lietuvio, tokios sumaišties nebuvo. Vis dėlto jis priduria, kad situacija yra plačiai aptarinėjama.
„Dešimt dronų – nemažas skaičius ir kariuomenės reakcija jau yra kitokia. Žinau, kad jau yra įvykęs Vyriausybės saugumo komiteto posėdis, pasitarimas su prezidentu. Nuspręsta papildomai skirti 200 mln. eurų oro erdvės gynybai prieš dronus, kurti daugiasluoksnį gynybos kupolą ir oro apsaugos brigadą Estijoje“, – sako jis.
V. Matulaitis nurodo, kad Estijoje perspėjimai visuomenei šiuo metu platinami specialiomis programėlėmis ir trumposiomis SMS žinutėmis.
„Kariuomenės atstovai yra pareiškę, kad jeigu situacija eskaluotųsi, būtų įjungtas vadinamasis aliarmas – telefonas gali būti išjungtas, bet perspėjimas vis tiek suveiktų. Kol kas to neprireikė“, – aiškina jis.
Pašnekovo teigimu, reakcijos į pranešimus įvairios: kai kurie gyventojai, ypač rusakalbiai Rytų Estijoje, tvirtina, kad grėsmė netikra, nors visą naktį patruliavo naikintuvai.
„Tokioje dinamiškoje situacijoje, kai informacija keičiasi vos ne kas minutę ar valandą, atsiranda palanki terpė spekuliacijoms ar propagandai“, – priduria V. Matulaitis.
Jis aiškina, kad paskelbti perspėjimai yra prevenciniai ir labiau šviečiamosios paskirties.
„Rekomendacijos susideda iš trijų dalių: ką daryti gavus tokį pranešimą, ką daryti radus nukritusį ar susprogusį droną ir ką daryti, jei dronas skrenda. Pavyzdžiui, daugiabutyje patariama nusileisti į apatinį aukštą arba rūsį, kuo toliau nuo durų ir langų, laikantis „dvigubos sienos“ principo, kad nuo lauko skirtų bent dvi sienos“, – kalba jis.
Taip pat gyventojams patariama nesiartinti prie rastų dronų, apie tai pranešti tarnyboms ir perspėti kitus, o socialiniuose tinkluose nesidalinti nuotraukomis ar sensacinga informacija, nes tai gali kelti papildomą riziką.
Parengė Ignas Ramanauskas.
