„Kiekvieną rytą atsikėlusi pirmiausia skaitau naujienas apie Ukrainą, Lietuvą ir tik tada apie Argentiną“, – sako lietuvių kilmės argentinietė Laura Metrikis, kurios senelis Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iš Lietuvos pabėgo į Argentiną. Šiandien Laura savanoriauja „Blue / Yellow“, tapo ukrainiečių drauge ir padeda ispaniškai kalbantiems karo savanoriams Ukrainoje.
Gamina lietuviškus patiekalus, mini svarbias datas
Pasakodama savo šeimos istoriją, Laura sako nuo pat vaikystės žinojusi, jog turi lietuviškų šaknų. Jos seneliai Argentinoje tarpusavyje pakalbėdavo ir lietuviškai, ir ispaniškai, švęsdavo svarbiausias Lietuvos šventes.
„Karo pabaigoje mano senelis pabėgo iš Lietuvos į Argentiną. Jam buvo vos šešiolika. Jis pabėgo vienas. Senelis atvyko be pinigų, nemokėdamas kalbos. Argentinoje jis susipažino su močiute, ji buvo argentinietė, tačiau jos tėtis turėjo lietuviškų šaknų.
Mano seneliai švęsdavo Vasario 16-ąją. Mano senelis buvo be galo stiprus žmogus. Jis pradėjo ieškoti, kaip išgyventi, įsidarbino fabrike. Jis buvo „metalurščikas“ (metalurgas – LRT). Jam puikiai sekėsi, bet jis labai daug dirbdavo“, – sako ji.
Laura su šeima nuolat kalba apie Lietuvą, tapo Susivienijimo lietuvių Argentinoje viceprezidente. Anot jos, Argentinoje ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti ten gyvenančius grynakraujus lietuvius, daugelis Argentinos lietuvių – protėvių lietuvių palikuonys.
„Esu labai įsitraukusi į lietuvių bendruomenę Argentinoje. Mūsų bendruomenei šiais metais sukanka 111 metų. Dainuojame lietuviškas dainas, šokame tradicinius liaudies šokius. Mes kasmet švenčiame svarbiausias Lietuvos šventes – Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, taip pat Jonines, Žolinę.
Taip pat švenčiame Alaus šventę, Motinos dieną. Mes rengiame susitikimus įvairiomis temomis apie Lietuvos istoriją ir kultūrą. Per kiekvieną šventę gaminame lietuviškus patiekalus. Kai paskutinį kartą gaminome cepelinus, panaudojome net 90 kilogramų bulvių. Susitikime dalyvavo 250 žmonių“, – pasakoja argentinietė.
Su šeima nuolat kalba apie Lietuvą
Lauros vyras – itališkų šaknų turintis argentinietis, jie turi dvi jau suaugusias dukras. „Visa šeima, mano dukros palaiko mane. Sako: mama, važiuok į Lietuvą“, – neslepia pašnekovė.
„Kiekvieną dieną kalbu su savo šeima apie Lietuvą. Kiekvieną rytą atsikėlusi pirmiausia skaitau naujienas apie Ukrainą, Lietuvą ir tik tada apie Argentiną. Turėdami socialines medijas galime sekti naujienas iš pasaulio“, – aiškina ji.
Prieš trejus metus prasidėjusį Rusijos karą prieš Ukrainą Laura prisimena su siaubu. Tą vakarą ji susitiko su draugais, paskui žinia apie plataus masto puolimą pasklido ir Argentinoje.
„Argentinoje laikas skiriasi apie 5 valandas. Buvo pusė dviejų nakties. Namuose dariau pasisėdėjimą, atėjus vakarui, visi išsiskirstė. Pasiėmiau telefoną ir pamačiau naujienas, kad prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą. Nebegalėjau užmigti. Mano galvoje sukosi viena mintis: tik ne vėl. Pradėjau glaudžiai bendrauti su ukrainiečių bendruomene Argentinoje. Jie yra patriotai, nuostabūs žmonės“, – pasakoja argentinietė.
Vietoj gimtadienio dovanų – auka Ukrainai
Nieko nelaukusi Laura per savo gimtadienį paprašė vieno: savo draugams pasiūlė, kad vietoje dovanų jai jie įmestų į dėžutę auką Ukrainai, vėliau ją pati su savo vyru atgabeno tiesiai į „Blue / Yellow“ būstinę Lietuvoje.
„Praeitais metais, kai buvo mano gimtadienis, pasikviečiau savo draugus ir padėjau dėžutę. Pasakiau: vietoje dovanų man įdėkite dovanų Ukrainai. Pasiėmiau surinktą dėžutę su pinigais, su vyru atvykome į Lietuvą ir perdaviau pinigus „Blue Yellow“, – tikina ji.
Moteris pradėjo domėtis savanorystės galimybėmis ukrainiečiams padedančioje organizacijoje. Dabar ji kasryt susisiekia su fronte esančiais savanoriais kariais, medikais iš Argentinos, Čilės, Kolumbijos, Maroko ir Ispanijos.
„Praeitų metų lapkričio mėnesį Jono (Ohmano – LRT) paklausiau, ar būtų galima savanoriauti. Jonas yra tikras patriotas, stipri asmenybė. Jau mėnesį kasdien palaikau ryšį su savanoriais kariais fronte, taip pat su medikais, kurie kalba ispaniškai, jiems reikia pavertėjauti.
Kiekvieną kartą jie turi naujų poreikių. Mano užduotis yra psichologiškai juos palaikyti ir bendrauti su jais. Juk didelę laiko dalį jie nieko nedaro – jie laukia“, – teigia „Blue Yellow“ savanoriaujanti Laura.
Pastebi argentiniečių ir lietuvių skirtumus
Nors lietuvių kilmės argentinietė Lietuvoje pirmą kartą lankėsi prieš dešimtį metų, ji prisipažįsta iškart įsimylėjusi šalį.
„Dar prieš tai, kai buvau jaunesnė, lankydavausi Europoje, bet Lietuvoje niekada nebuvau buvusi. Kartą, lankydamasi Berlyne, oro uoste pamačiau kelionės kryptį – Vilnius. Tai buvo kupina emocijų akimirka. Man ir mano šeimai Lietuvos tema visada buvo sunki. Kai atvykau čia pirmą kartą, iškart įsimylėjau Lietuvą“, – jautrią akimirką prisimena ji.
Laura turtinga giminaičių, turi jų Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Visgi kada nors apsigyventi Lietuvoje ji neplanuoja. „Mano gyvenimas Argentinoje“, – sako lietuvių palikuonė.
Paklausta apie šių dviejų šalių skirtumus, Laura nusijuokia: tai be galo skirtingos šalys. Lietuva ją stebina savo švara.
„Pusė Argentinos gyventojų yra vargšai, neturtingi. Lietuvoje yra saugu, jei nekalbame apie kaimyną. O Argentinoje apie savo saugumą turi galvoti visada. Mane stebina švara Lietuvoje, nes Argentinoje taip nėra“, – dėsto pašnekovė.
Nors Argentina yra jos gimtoji šalis, Laura sako pastebinti ir vieną bruožą, dėl kurio namiškiai ją dažnai laiko tikra lietuvaite.
„Bendraudami lietuviai mėgsta palaikyti tam tikrą atstumą, o argentiniečiai labai glaudžiai bendrauja vienas su kitu, apsikabina, klausia, kaip sekasi. Mano šeima visada sako, kad aš esu lietuvė, nes palaikau atstumą. Vadinasi, manyje yra to lietuviškumo“, – juokiasi lietuviškų šaknų turinti Laura.
Argentinietė pasakoja, kad jos namuose Buenos Airėse gausu Lietuvą primenančių atributų. Jos tikinimu, kiekvienas pasaulio lietuvis turi kalbėti apie Lietuvą ir prireikus padėti.
„Pasižiūrėkite į save – jūs turite pažengusią, turtingą šalį, didžiuokitės ja“, – lietuviams primena Laura.
„Galvoju apie Lietuvą šiandien ir rytoj. Mano namuose yra daug lietuviškų atributų, mes nuolat atkartojame tradicijas, – sako ji. – Mes esame diaspora, todėl nuolat turime būti budrūs, jei Lietuvai mūsų reikės.“
