„Aš tikrai siūlyčiau išdrįsti palikti pačius centrinius objektus ir įnerti į mažiau matomus rajonėlius“, – sako Amsterdame gyvenanti lietuvė Evelina Kvartūnaitė. Ji pasidalijo įžvalgomis, ką verta pamatyti šiame mieste ir ką žinoti prieš čia keliaujant.
Šis pasakojimas – straipsnių ciklo „Kelionių kompasas“ dalis. Įvairiausiose pasaulio vietose gyvenantys lietuviai dalijasi rekomendacijomis, ką verta aplankyti jų krašte, ir pasakoja apie turistų dar neatrastas vietas.
Ne vienerius metus Amsterdame gyvenanti E. Kvartūnaitė šį miestą pažinti padeda ir trumpesniam laikui atvykusiems tautiečiams. Pašnekovė įsitikinusi – miestas turi ką pasiūlyti ir be visiems jau girdėtų raudonųjų kvartalų.
Ką pamatyti Amsterdame?
Pirmą kartą šį miestą lankantiems tautietė pataria būtinai pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis.
„Jos vadinamos nijntje straatjes arba devynios mažos gatvelės ir yra saugomos UNESCO Pasaulio paveldo. Kita gan legendinė vieta – muziejų aikštė, taip pat centrinė Dam aikštė, kur galima pamatyti karalių rūmus bei naująją bažnyčia, menančią XV amžių“, – dėsto E. Kvartūnaitė.
Ką veikti čia ras ir mėgstantys alternatyvią kultūrą – jiems pašnekovė rekomenduoja apsilankyti NDSM. Tai – buvusi laivų statykla, kurioje dabar susitinka elektroninės muzikos gerbėjai. Čia galima mėgautis kultūrinėmis pramogomis, taip pat Ravi gatvės menu ir vis atnaujinamu grafičiu.
„Aš tikrai siūlyčiau išdrįsti palikti centrinius objektus ir įnerti į mažiau matomus rajonėlius, jų turgelius, pajausti tą įprastą Amsterdamo kvėpavimą – Amsterdamo rytuose galima rasti gyvybe pulsuojančių barų, kavinukių, ypač aplink Javapleiną. Ten taip pat yra įsikūręs ir Tropenmuseum – etnokultūros muziejus, įkurtas XIX a. pabaigoje“, – pasakoja lietuvė.
Ji taip pat kaip labai įdomų išskiria Zuid-Oost rajoną Amsterdame – Bijelmerą. Jis yra žymus kultūrine įvairove, mat čia, skaičiuojama, įsikūrę daugiau nei penkiasdešimt skirtingų tautybių žmonės.
Ką paragauti?
Amsterdamo skoniai, anot E. Kvartūnaitės, čia atvykusių tautiečių labai nenustebins, mat kai kurie patiekalai labai primena lietuvių virtuvę.
„Olandų virtuvė nėra labai žinoma ar garsi. Viskas pagrįsta paprastumu ir produktyvumu. Kai kurie patiekalai – bulvės, mėsa – irgi primena lietuviškus ar vokiškus patiekalus. Žinoma, yra sezoninių patiekalų – žaliųjų žirnelių sriuba su šonine, bulvių košė su dešra. Silkių sezonas žinomas visiems“, – pasakoja pašnekovė.
Ji pastebi, kad užkandžiai dažniausiai būna skrudinti arba kepti, jie patiekiami su sūriu bei garstyčiomis.
„Turbūt įsimintinesnis maistas yra iš buvusių Nyderlandų kolonijų – Indonezijos, Surinamo, Karibų“, – sako tautietė.
Kalbant apie kainas restoranuose – jos taip pat neturėtų labai nustebinti lietuvių. Pasak E. Kvartūnaitės, jos, priklausomai nuo restorano, svyruoja, tačiau dažniausiai primena Vilniaus kainas.
Kada keliauti geriausia?
„Verta pastebėti tai, ką jau ne vieni mano draugai pastebėjo, – Amsterdame tikrai nėra sezonų. Panašios kainos laikosi ištisus metus“, – sako pašnekovė. Anot jos, neverta ieškoti mėnesių, kada ten lankytis būtų pigiau.
Jai pačiai Amsterdamas gražiausias pavasarį – kai ima žydėti visos gėlės, kai atsiranda daugiau žalumos.
„Pirmi saulės spindulėliai sukviečia Amsterdamo gyventojus degintis tiesiog šalia savo namų, balkonuose“, – šypsosi ji.
Paklausta, kelių dienų viešnagė būtų optimaliausia, kad atvykusieji spėtų pamatyti miestą, lietuvė sako, kad norint pamatyti minimalų Amsterdamo vaizdą, gali užtekti ir kelių dienų ar net savaitgalio. Tuo metu norintiems labiau įsigilinti į miesto ritmą, apeiti daugiau muziejų ir nukeliauti toliau – į Hagą ar Roterdamą – siūlytų pasilikti bent savaitę.
Ką dar verta žinoti prieš vykstant į Amsterdamą?
Svarbus klausimas daugeliui keliautojų, žinoma, yra kainos. Kaip minėta anksčiau, restoranuose kainos panašios į Vilniaus kainas. Tuo metu ekskursijų gali būti labai įvairios, mat jų pasirinkimas nemažas. Ekskursijos čia būna ir nemokamos, o norint privačios, sumokėt gali tekti ir daugiau nei 150 eurų.
Didžiausias piniginis galvosūkis, su kuriuo susiduria keliautojai, pasak E. Kvartūnaitės, yra būstas.
„Net ir vietiniai susiduria su šia problema – kainos labai pakilo pastaraisiais metais. Dažnai girdžiu, kad žmonės renkasi apsistoti priemiesčiuose ar netgi šalia esančiuose miesteliuose“, – pasakoja ji.
Jei vis dėlto apsistojama pačiame mieste, o keliauti už jo ribų neplanuojama, automobiliu čia keliauti ar jo nuomotis pašnekovė nepataria, nes bėdų tikrai kils dėl stovėjimo vietos – jos čia labai ribojamos ir brangios.
„Visoje Nyderlandų karalystėje viešasis transportas puikiai išplėtotas, tad tikrai siūlyčiau tą išnaudoti. Tačiau Amsterdame greičiausia ir patogiausia priemonė vis dėlto būtų dviratis. Automobilį siūlyčiau nuomotis tik tuomet, jei norima aplankyti mažesnius miestelius, atokesnius pajūrio kampelius“, – sako ji.
Kam dar būti pasiruošus keliaujant į Amsterdamą? E. Kvartūnaitė pataria nusiteikti „tikram olandiškam tiesmukumui“ bei nebūtinai gera aptarnavimo kokybe viešosiose vietose, kavinėse.
„Kitas patarimas – nebijoti klausti. Tai turbūt priklauso tam pačiam tiesmukumui, nes įprastas elgesys yra visada klausti. Kaip aš sakau – blogiausias atvejis tik tai, kad atsakymas bus neigiamas. Ir, žinoma, saugotis dviračių, bevaikštant saugotis neįžengti į dviračių takus – dviratininkai valdo miestą“, – šypteli ji.
