Sicilija – populiari kryptis tarp turistų, ir tai visai nenuostabu, mat sala turtinga tiek gamtos įvairove, tiek istorija, tiek įspūdingais paplūdimiais ir savo skoniais. 17 metų šioje Italijos saloje gyvenanti tautietė Audra Tuminienė juokiasi, kad per visą šį laiką dar nespėjo pamatyti visko, ką ji gali pasiūlyti. „Kiekviename Sicilijos miestelyje tikrai galima atrasti kokį nors perlą“, – tikina ji ir dalijasi patarimais, kokias turistų neatrastas vietas verta pamatyti.
Šis pasakojimas – straipsnių ciklo „Kelionių kompasas“ dalis. Įvairiausiose pasaulio vietose gyvenantys lietuviai dalijasi rekomendacijomis, ką verta aplankyti jų krašte, ir pasakoja apie turistų dar neatrastas vietas.
Vienas svarbiausių dalykų, kurį būtina pamatyti Sicilijoje, yra Etnos ugnikalnis, tikina A. Tuminienė. Tai didžiausias veikiantis ugnikalnis Europoje, jo aukštis siekia daugiau nei 3 km. Šį gamtos objektą verta ne tik pamatyti, bet ir ant jo pakilti, mat nuo jo atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai, o dėl egzotiškos gamtos galima pasijusti lyg kitoje planetoje.
Vis dėlto Etna – tik vienas iš įspūdingų objektų, apie kuriuos žino turbūt kiekvienas ten keliaujantis turistas. Bet Sicilijoje galima atrasti ir tokių vietų, apie kurias ne tik keliautojai, bet ir vietiniai kartais nebūna girdėję.
„Kiekviename miestelyje, kiekviename kaimelyje galima rasti paslėptų perlų, juos sunku būtų visus ir surankioti, – pasakoja A. Tuminienė. – Lentinio miestelyje gyvenu 9 metus ir tik visai neseniai, gal rudenį, su drauge vaikščiodama visai atsitiktinai užtikau uoloje esančią daugiau nei 1000 metų senumo bažnyčią, kurioje ant sienų išpaišytos ikonos. Jos dabar yra restauruojamos.“
Pašnekovė sako, jog ten, kur dabar yra kelias, vedantis į bažnyčią, seniau buvo jūros krantai, o uolose tarp akmenų glūdi tūkstančius metų ten įstrigusios kriauklės. Virš bažnyčios stovi dabar jau apleistas vienuolynas. Šią vietą lietuvė labai rekomenduoja aplankyti, nes tai – įspūdinga istorija.
Kita turistų neatrasta vieta – Vendicari draustinis. Jame įsikūręs pliažas, čia perėti atskrenda flamingai. Anot A. Tuminienės, tai be galo gražia gamta apdovanota vieta. O tiems, kuriems įdomi istorija, ji rekomenduoja aplankyti Pjacą Armeriną, mat čia atrasta tūkstantį metų skaičiuojanti mozaika.
„Tokiame Dievo pamirštame kampelyje, kur gyvena gal 5000 gyventojų, visi senoliai. Ten atrasta tūkstantmetė mozaika“, – pasakoja ji.
Turistinės vietos – pervertintos
Pašnekovės teigimu, populiarūs Sicilijos miestai kaip Agridžentas ar Taormina yra pervertinti ir turistų nuvalkioti. Nors ten gražu ir yra ką pamatyti, tikrai neišvengsite keliautojų grūsčių, o ir papildomų išlaidų.
„Man asmeniškai pervertinta yra Taormina. Tai yra turtingųjų miestas. Kainos yra kosmosas, kad ir kavos puodelis. Apie nakvynės kainas išvis net nešneku. Ten yra gražu, ten prabangios parduotuvės, bet neverta tiek pinigų. Visada turistams sakau – nuvažiuokite ten pusdieniui. Tik nesėdėkit restoranuose, nevalgykit, nes maistas ten daug prastesnis, mat viskas yra verdama greitai, kaip turistui. O jei nusileisite truputį žemiau, miesteliuose galite rasti vietų, kur daug skaniau ir pigiau pavalgyti“, – pasakoja gide Sicilijoje dirbanti moteris.
Ji tikina, kad Sicilija siejama su skoniais ir jų įvairove, todėl čia verta viską išragauti – ne tik makaronus ar picą. Pasak jos, čia paragauti galima ir kaktusų ar net gėlių. Svarbiausias A. Tuminienės patarimas – vengti valgyti didmiesčiuose ir kitose turistinėse vietose.
„Kur turistų kamščiai, ten tikrai nepavalgysit skaniai. Rekomenduoju stoti mažuose miesteliuose ar kaimeliuose ir ten valgyti. Palei Etną yra miestelių, kuriuose galima pavalgyti, paragauti nuo Etnos surinktų grybų, prie Etnos užaugusių daržovių, iš Etnos vynuogių išspausto vyno. Ir ieškoti patariu ne restorano, o tratorijos. Tratorijos yra labiau susijusios su naminiu maistu“, – aiškina pašnekovė.
Ką žinoti vykstant į Siciliją
Anot gidės, optimaliausias atostogų laikas saloje – nuo 10 dienų iki dviejų savaičių. Tačiau reikia būti susitaikius su tuo, kad, kaip ji sako, viską aplankyti vis tiek neužtektų net ir viso mėnesio.
„Turėjau turistus, kurie čia buvo dvi savaites, ir jie sakė, kad nepamatė nei pusės Sicilijos, nors ir daug keliavo su mašina“, – tikina ji.
Pašnekovės teigimu, geriausias laikas keliauti į šią salą – rugsėjo, spalio mėnesiai, mat tuo metu dienomis dar šilta, jūra dar tebėra įkaitusi. O keliaujant nekamuoja vasariški karščiai. Be to, ir kainos, tiek maisto, tiek viešbučių, rudenį būna mažesnės.
„Kainos sukilusios, jos auga dienomis. Anksčiau makaronų lėkštė su jūros gėrybėmis kainuodavo 10–11 eurų, dabar jau ir 15 eurų gali kainuoti. Didelė infliacija. Birželį–liepą, o ypač rugpjūtį kainos išvis būna kosminės, nes visi italai irgi važiuoja atostogauti. Kai kurios kainos sukyla dvigubai ar net trigubai“, – įspėja A. Tuminienė.
Keliaujant po salą ji pataria rinktis ne viešąjį transportą, o nuomotis automobilį. „Viešasis transportas gali ir neatvažiuoti, čia Sicilija“, – juokiasi pašnekovė. Tačiau ji priduria, kad turistams siciliečių vairavimo ypatumai neretai sukelia šoką. Ji pataria vengti važiuoti į didmiesčių centrą, nes ten eismas itin chaotiškas.
Automobilių nuomos kainos, pasak tautietės, irgi priklauso nuo mėnesio. Birželį ta pati mašina kainuoja 45–50 eurų dienai, o liepą – nuo 55 iki 60 eurų. Nuomojantis automobilį ilgesniam laikui, kaina gali būti koreguojama.
A. Tuminienė įspėja, kad norint pasinaudoti šia nuomos paslauga verčiau ieškoti informacijos internete, nuomotis iš privačių įmonių, o ne oro uoste.
„Tie, kas nuomoja oro uostuose, dažnai prašo užstatų, žmonės pasakoja, kad yra turėję visokių problemų. Būna, ir su kainomis oro uostuose apgaudinėja“, – tikina ji.
Salos ypatumai, arba kaip nelikti apgautiems
Lietuvė pasakoja, kad Sicilija turi savo ypatumų, kurie lietuviams gali pasirodyti keisti, tam reikėtų būti pasiruošus. Pavyzdžiui, renkantis viešbutį būtina žinoti, kad žvaigždučių skaičius nebūtinai atitiks realią situaciją. Neretai pasirinkę 4 žvaigždučių viešbutį pateksite į trijų, pasirinkę trijų – į dviejų.
„Siciliečiai neina į priekį, toks jų būdas. Pavyzdžiui, atsidarė žmogus viešbutį 80-aisiais metais ir nuo to laiko nieko neinvestuoja. Turi tą viešbutį, sienas padažė, gal pašlifavo, kad apgriuvę visai nebūtų, ir gerai“, – tikina A. Tuminienė.
Dar vienas dalykas, dėl ko ji visada įspėja turistus, kaip ir daugelyje populiarių vietų, čia yra pasipinigauti mėginančių sukčių.
„Jei turistas atvažiuoja su savo automobiliu, lietuviškais numeriais, jie labai prigaudinėja. Esu girdėjusi istorijų, kad užkabina veidrodėlį, paskui sako, kad va, tu man numušei veidrodėlį, reikalauja pinigų. Aš sakau nestoti, į šonus nesidairyti, jei stabdo, nekreipti dėmesio, nes tokių čia pilna“, – pataria pašnekovė.
O štai atvažiavus į mokamą stovėjimo aikštelę visada reikia mokėti ten esančiuose automatuose arba per telefono programėlę, o ne galimai valstybės tarnautoju prisistatančiam žmogui.
„Prie tavęs dažniausiai prieina koks vyrukas ir prašo iš tavęs pinigų – euro ar dviejų. Jis tau pareguliuoja, padeda pasistatyti automobilį. Jis apsimeta, kad čia dirba ir jam reikia susimokėti už stovėjimą. Jis sako, kad gali jam sumokėti ir į automatą nemesti. Tai yra nesąmonė, jie yra apgavikai, susimoki į automatą ir nueini. Nors aš pati kartais duodu kokį eurą, nes gali rasti mašiną apibraižytą ar su vinimi perbrėžtą. Tai aš duodu tą eurą, kad būtų ramu“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.
