Šiuo metu pasaulyje yra 272 milijonai tarptautinių migrantų, skelbia Tarptautinė migracijos organizacija (TMO). Migracijai tik augant, didėja ir šiuolaikinės vergovės grėsmės. Neseniai Jungtinės Karalystės miške rastas penkerius metus besislapstęs lietuvis priminė skaudžią statistiką ir realybę, su kuria susiduria į prekeivių žmonėmis pinkles patekę emigrantai. Ar įmanoma to išvengti ir kodėl čia vis dažniau minimas Lietuvos vardas?
Specialistai jau ne kartą minėjo, kad Lietuva patenka į vergovės bei prekybos žmonėmis rizikos sąrašą. Kaip LRT.lt sakė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽIC) vadovė Kristina Mišinienė, čia jau ne vienerius metus veikia iki smulkiausių detalių suplanuota sistema ir visas tinklas.
„Gal nuskambės paradoksaliai, bet manau, kad mūsų žmonėms yra pavojingiausia ten, kur yra didžiausios tautiečių bendruomenės. Čia užtikrintai pirmauja Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija, Ispanija.
Dirbu jau devynioliktus metus, bet manęs nepaliauja stebinti, kokią puikią infrastruktūrą mūsų linkę nusikalsti asmenys yra susikūrę Jungtinėje Karalystėje. Sandėliai, transportas, parduotuvės, visur reikiami žmonės, ryšiai... Ši šalis bando užsiverti svetimšaliams nusikaltėliams, bet smarkiai pavėluotai.
Mūsų tiesioginis darbas yra siūlyti pagalbą ištrūkusioms aukoms, padėti joms sugrįžti atgal į visuomenę. Iš savo pusės galiu pasakyti, jog žodis „kova“ čia yra ne be reikalo naudojamas, teisėsauga kaunasi su gerai apsirūpinusiais, pasiruošusiais išnaudotojais, kurie naudojasi brangių advokatų paslaugomis, turi nekilnojamojo turto, pažinčių visoje Europoje“, – sako specialistė.
Paklausta apie aukos etiketę, kuri neretai viešojoje erdvėje yra priskiriama į prekybos žmonėmis pinkles patekusiems asmenims, pašnekovė sakė, jog tai stigmatizuoja.
„Tikriausiai ne be reikalo nukentėjusieji taip kratosi aukos statuso, nenori būti taip vadinami. Kokias matėme pastaraisiais metais šiuolaikinės vergovės aukas mūsų centre? Tai ir jaunutės, bemokslės moterys, vaikinukai iš globos namų, buvę kaliniai, migrantai iš trečiojo pasaulio šalių ar buvusios Sovietų Sąjungos...
Kiekvienas labai skirtingas, tačiau vienijami pažeidžiamumo principo, kuris ir buvo tas kabliukas prekeivių žmonėmis rankose, leidęs žmogų užverbuoti ir išnaudoti“, – kalbėjo ji.
Paprastai į šiuos spąstus pakliūna tie, kurie ne visada gali apsiginti, nežino visų savo teisių, o neretai ir bėdos ištikti žmonės. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro darbuotojai susiduria ir su tuo, kad neretai apgauti lieka įvairių sutrikimų, kurie neleidžia įvertinti ar suvokti realių nusikaltėlių užmačių, turintys asmenys.
„Pastaruoju metu matome, kad vietiniams ir tarptautiniams išnaudotojams labai parankūs yra vyrai ir moterys, turintys įvairių priklausomybių, – juos lengva valdyti, įbauginti, jų poreikiai nėra dideli. O svarbiausia – jų parodymais nepasitikės teisėsauga, vis dar ieškanti „švarios reputacijos“, „aukštos moralės“ nukentėjusiųjų".
Pasak K. Mišinienės, stebint tokią situaciją iš savo socialinio burbulo, viskas gali atrodyti dramatiška tarsi Holivudo filmuose. Tačiau darbo su nukentėjusiais nuo prekeivių žmonėmis realybė visiškai kitokia.
Išnaudotojai žino, kad palaužtas, nevilties apimtas žmogus niekur nebėgs, neprašys pagalbos, net jei išvaduotojai pasirodys ant slenksčio. Todėl daug pastangų dedama siekiant atimti orumą, sugniuždyti auką. „Neretai jau iš patekusių pas mus nukentėjusiųjų girdime nesibaigiančią savigraužą – kodėl būtent man taip atsitiko? Gal tikrai toks mano likimas ir aš daugiau nieko nesu vertas?
Apsisprendęs žmogus visada suras galimybę pabėgti, bet sunkiausia ir yra ryžtis, pasitikėti teisėsauga, savimi galų gale“, – teigia ji.
Ir nors bėgant metams tokių istorijų tik daugėja, kaip pasakojo specialistė, prekyba žmonėmis nesikeičia ir nesibaigia. Paklausta, kokios istorijos atmintin įstrigo pačiai K. Mišinienei, ji susimąstė. Daugybės žmonių likimai liko atmintyje. Tik šįkart pašnekovė prisiminė vieno vyro likimą.
„Nuolat prieš akis iškyla suvargęs, iškankintas vyresnio amžiaus vyras, kurį nusikaltėlių grupė pasiėmė tiesiog iš gatvės, pažadėjusi gerą darbą ir greitą grįžimą.
Žmogus turėjo vogti vienoje iš Skandinavijos sostinių maistą, alkoholį jį išsivežusiems tautiečiams, tačiau buvo labai sutrikęs, nevikrus. Tad šie jį tiesiog išmetė nuvežę į artimiausią parką, ten tas tėvukas pragyveno gerą pusmetį, porą kartų bandė žudytis, o galų gale pareigūnų buvo atvežtas į ambasadą ir atsiųstas pas mus“, – pasakojo KOPŽIC vadovė.
Kita istorija jos atmintyje iškyla, kai nuovargis ir laikinos nesėkmės sumažina tikėjimą ir viltį. Prieš daugybę metų centro specialistai turėjo galimybę padėti nepilnametei, kuri iš neprižiūrinčios jos šeimos suaugusiųjų buvo išviliota į užsienį ir ten pateko į prostitucijos tinklą.
„Kadangi buvo nenuolanki, maištaujanti, nuolat buvo perparduodama į vis kitus viešnamius, suteneriai smaginosi siųsdami ją apsvaigusiems klientams.
Ištrūkusi ir grįžusi į Lietuvą jaunuolė atlaikė sudėtingiausius teismų procesus, varydama į neviltį būrį prekeivių žmonėmis ir jų advokatų“, – prisiminė K. Milašienė.
Tačiau vien išgelbėjus į tokį prekybos žmonėmis tinklą patekusį žmogų specialistų darbas nesibaigia. Centre nukentėjusieji gauna socialinę, psichologinę, materialinę pagalbą, tikslas yra padėti žmogui įgyti profesiją, susirasti darbą, gyvenamąją vietą, susikurti sveikų, palaikančių santykių tinklą. Čia itin svarbi ir teisinė pagalba ikiteisminių tyrimų ir visų teisminių procesų metu, nes nukentėjusieji padeda atskleisti ir nusikaltėlių shemas.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centre visą parą veikia SOS numeris +370 679 61679
