Šiuo metu, remiantis Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje esame investavę 1 mlrd. eurų iš valdomo 9 mlrd. eurų turto – daugiau nei bet kada anksčiau. Tai reikšminga suma, kuri uždirba grąžą būsimiems Lietuvos pensininkams.
Kai kam gali atrodyti, kad to nepakanka, ir susidaryti įspūdis, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė yra teisi sakydama, kad pensijų fondai jau ir anksčiau turėjo galimybę daugiau investuoti Lietuvoje, tačiau to nedarė. Vis dėlto investicijų mastą lemia ne tik fondų pasirinkimas, bet ir rinkoje esančios galimybės – tam būtini tinkami finansiniai instrumentai, kurių Lietuvoje vis dar trūksta.
Atsižvelgdama į naują globalią realybę ir šalies poreikius, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija paskelbė, kad iki 2028 m. mato galimybę investuoti iki 3,6 mlrd. eurų į Lietuvos ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą. Tačiau norint, kad didesnė pensijų fondų lėšų dalis liktų Lietuvoje, būtina sukurti tinkamus investavimo instrumentus. Todėl kviečiame valdžios institucijas peržiūrėti investavimo tvarkas ir inicijuoti didelių infrastruktūros projektų obligacijų kūrimą, suteikiant pensijų fondams galimybę investuoti į šalies augimą.
Šiuo metu tokių instrumentų, deja, nėra.
Lietuvoje vis dar yra sričių, kurioms reikia didesnio dėmesio – nuo strateginės infrastruktūros plėtros iki gynybos finansavimo. Norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, sprendimai turi būti priimami nedelsiant, nes šie procesai užtrunka, o laiko turime ne metus, o mėnesius.
Pensijų fondai, valdantys žmonių senatvei kaupiamas lėšas, negali remtis emocijomis – jų investavimo strategijos grindžiamos griežtai reglamentuotu investicijų diversifikavimo principu, atrankos kriterijais ir finansinių priemonių ribomis. Šiuo metu pensijų fondai Lietuvoje investuoja 1 mlrd. eurų, arba 12 proc. viso valdomo turto, tiesiogiai prisidėdami prie šalies ekonomikos augimo.
Palyginimui, Latvijos pensijų fondai savo šalyje investuoja 1,5 proc., Vokietijos – 2 proc., Belgijos – 6,3 proc., Suomijos – 8 proc., ir tik Kroatija pasiekia net 23 proc. Europos Sąjungos vidurkis siekia 13 proc. ir tai sudaro beveik 500 mlrd. eurų būsimų Europos pensininkų turto.
Kodėl investicijų Lietuvoje yra tiek, kiek yra?
Tai lemia laisvos rinkos dėsniai – pasiūlos ir paklausos principai. Lygiai kaip vartotojai vertina galimybę rinktis iš plataus prekių asortimento – mėgaujasi lietuvišku pienu, bet perka ir importuotą migdolų gėrimą, renkasi vietinį trikotažą, tačiau neatsisako tarptautinių prekių ženklų – taip ir investicijų rinkoje kapitalas nukeliauja ten, kur sudaromos palankiausios sąlygos.
Investicinių produktų pasirinkimas pasaulinėje rinkoje yra itin platus, tačiau jei apsiribojama vien Lietuvos rinka, jis tampa gerokai siauresnis. Pensijų fondai turi pareigą siekti kuo didesnės įmanomos grąžos savo klientams – Lietuvos gyventojams. Efektyviausias būdas tai pasiekti – pasinaudoti globalios rinkos investavimo galimybėmis.
Išplėsti vietinę rinką – sudėtingas, bet įmanomas uždavinys. Tam būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas – tiek valdžios institucijų, tiek privataus sektoriaus. Kartu turime ieškoti būdų, kaip sukurti patrauklias investavimo galimybes Lietuvoje, kad pensijų fondų lėšos galėtų ne tik auginti būsimų pensininkų turtą, bet ir prisidėti prie šalies ekonomikos bei strateginių projektų plėtros.
