Lietuva kartu su Baltijos šalimis sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklu, tačiau ši energetinės nepriklausomybės pergalė atneša ir naujų iššūkių – būtent kibernetinėje erdvėje. Elektros tinklų atsiskyrimas nuo BRELL neeliminuoja visų priklausomybių – kyla klausimas, ar esame pasiruošę apsaugoti naujai įgytą nepriklausomybę nuo kibernetinių grėsmių.
Didžiausias elektros energetikos saugumo iššūkis dabar – nebe fizinės jungtys, o įrangos valdymo sistemų atsparumas skaitmeninėms atakoms.
Kibernetiniai pavojai: kodėl jie šiandien svarbesni nei bet kada?
Rusijos ir Kinijos remiamos kibernetinės grupuotės aktyviai ieško būdų paveikti Baltijos šalių infrastruktūrą. Valstybės saugumo departamento vertinimu, Lietuva yra nuolatinis taikinys – tiek dėl savo strateginės padėties, tiek dėl aiškios užsienio politikos linijos.
Per pastaruosius metus jau įvyko realių bandymų sutrikdyti Baltijos regiono elektros tiekimą. Pažeisti kabeliai Baltijos jūroje, incidentai „NordBalt“ ir „Estlink 2“ tinkluose rodo, kad šie išpuoliai nėra hipotetinė grėsmė, o realybė. Energetinė infrastruktūra yra ne tik strateginis objektas, bet ir geopolitinių konfliktų įrankis.
Papildomą riziką kelia Lietuvoje plačiai naudojama užsienio gamybos elektros infrastruktūra. Remiantis „Politico“ duomenis, daugiau nei 80 procentų ES saulės elektrinėse naudojamos įrangos komponentų pagaminti Kinijoje. Tai reiškia, kad kartu su įranga dažnai naudojama ir kiniška programinė įranga, kuri gali suteikti trečiosioms šalims galimybę nuotoliniu būdu pasiekti elektros energijos sistemų valdymą.
Šiuolaikinė elektros infrastruktūra yra paremta išmaniosiomis sistemomis, leidžiančiomis nuotoliniu būdu reguliuoti elektros srautus. Tai atveria naują pažeidžiamumo vektorių – neteisėta prieiga prie tokios sistemos gali ne tik sutrikdyti tiekimą, bet ir pakeisti elektros srautų parametrus ar net sugadinti įrangą. Kibernetinis saugumas tampa esminiu energetinės nepriklausomybės aspektu.
Atsparumo kibernetinėms grėsmėms didinimas: ką Lietuva jau daro?
Lietuva negali sau leisti reaguoti tik po atakos – todėl jau dabar įgyvendinamos priemonės, kurios užtikrins, kad kibernetinis saugumas netaptų silpnąja elektros nepriklausomybės vieta.
Viena vertus, Lietuva stiprina strateginių objektų fizinę apsauga. Viešojo saugumo tarnyba ir kariuomenė saugo strategiškai svarbius elektros infrastruktūros objektus, diegiamos antidroninės sistemos ir povandeninės stebėjimo priemonės, skirtos užkirsti kelią galimoms diversijoms.
Kita vertus, kibernetinis atsparumas taip pat tampa prioritetu. Vienas svarbiausių žingsnių – teisinis reguliavimas. 2024 m. spalį įsigaliojęs atnaujintas Kibernetinio saugumo įstatymas perkelia ES TIS2 direktyvą į nacionalinę teisę, o lapkritį priimti Elektros energetikos įstatymo pakeitimai numato aiškius draudimus naudoti trečiųjų šalių (Rusijos, Kinijos) kontroliuojamą programinę įrangą Lietuvos elektros tinklų valdymo sistemose. Papildomai, ES Reglamentas 2024/1366 numato tarpvalstybinių elektros srautų kibernetinio saugumo priemones, kurias Lietuva privalo įgyvendinti.
Taigi, siekiama didinti elektros infrastruktūros ryšio tinklų segmentaciją ir izoliaciją, ribojant galimybes gauti neteisėtą prieigą prie pagrindinių sistemų. Reikalaujama ne tik turėti „popierines“ kibernetinio saugumo politikas, tačiau faktiškai įgyvendinti rizikos vertinimu paremtas technines ir organizacines saugumo priemones bei turėti atsakingą personalą, užtikrinantį aukšto lygio elektros infrastruktūros informacinių sistemų ir ryšio tinklų apsaugą nuo kibernetinių grėsmių.
Ar kibernetinis saugumas taps energetinės nepriklausomybės Achilo kulnu?
Lietuvos energetinės nepriklausomybės kelias dar nesibaigė – kibernetiniai iššūkiai rodo, kad vien techninis atsijungimas nuo BRELL nėra garantija, jog elektros tiekimas išliks stabilus.
Jei norime būti nepriklausomi, turime apsaugoti ne tik kabelius, bet ir informacines sistemas, valdančias kabeliais perduodamą elektrą. Atsinaujinanti energetika ir skaitmenizacija yra ateitis, tačiau tik tada, jei jos neatsidurs priešiškų valstybių kontrolėje. Didesnė priklausomybė nuo elektros sistemų skaitmenizacijos reiškia, kad kibernetinis saugumas tampa prioritetu numeris vienas.
Lietuva jau padarė didelį žingsnį atsiskirdama nuo BRELL. Kitas žingsnis – užtikrinti, kad ši nepriklausomybė netaptų iliuzine, kai prieigą prie elektros energijos valdymo sistemų gali perimti tie, nuo kurių taip bandėme atsiriboti.
