Lietuvoje per viešuosius pirkimus praėjusiais metais išleista daugiau kaip 10 mlrd. eurų. Žvelgiant į tokius pirkimų mastus, nenuostabu, kad tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų kyla ginčų, kurie pasiekia Lietuvos teismus ar net Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
Tačiau tiekėjams, nusprendusiems ginčyti pirkimo sąlygas ar perkančiosios organizacijos sprendimus, svarbu žinoti ne tik savo teises. Viešųjų pirkimų ginčuose itin svarbios formalios taisyklės – kada, kaip ir dėl ko galima ginčytis. Jų nesilaikymas gali užkirsti kelią net ir pagrįstų argumentų nagrinėjimui.
Pirmiausia – pretenzija, tik tada teismas
Tiekėjas, nesutinkantis su perkančiosios organizacijos sprendimu ar pirkimo sąlygomis, paprastai negali iš karto kreiptis į teismą. Pirmiausia jis turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Tai yra privaloma ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo stadija.
Šios stadijos praleidimas nėra vien formalus trūkumas. Jeigu tiekėjas iš karto kreipiasi į teismą, nesilaikęs privalomos pretenzijos pateikimo tvarkos, jo ieškinys gali būti nenagrinėjamas arba byla gali būti nutraukta.
Ne mažiau svarbūs ir terminai. Tarptautiniuose pirkimuose pretenzijai pateikti taikomas 10 dienų terminas, o supaprastintuose pirkimuose – 5 darbo dienų terminas nuo pranešimo apie perkančiosios organizacijos sprendimą išsiuntimo tiekėjui dienos. Jeigu pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, taikomas 15 dienų terminas.
Gavus perkančiosios organizacijos sprendimą delsimas gali būti lemtingas. Praleidus terminą, perkančioji organizacija turi teisę pretenzijos nenagrinėti, o tiekėjas gali prarasti galimybę ginčyti pirkimo procedūrų rezultatą.
Pretenzijoje – tai, kuo vėliau norėsite remtis teisme
Svarbu ne tik pateikti pretenziją laiku, bet ir tinkamai ją suformuluoti. Viešųjų pirkimų bylose ikiteisminėje stadijoje pateikta pretenzija iš esmės apibrėžia būsimo ginčo teisme ribas.
Negalima vadovautis logika, kad pretenzijoje pakaks trumpai nurodyti nesutikimą, o išsamesnius argumentus bus galima pateikti jau teisme. Nauji pažeidimai, reikalavimai ar argumentai, kurie nebuvo nurodyti pretenzijoje, vėliau paprastai negali būti keliami kaip naujas ginčo pagrindas.
Tai susiję su pačia ikiteisminės stadijos paskirtimi – suteikti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimą dar iki teisminio proceso.
Dėl to jau pretenzijoje reikėtų aiškiai įvardyti, kokios pirkimo sąlygos ar perkančiosios organizacijos sprendimai yra ginčijami ir kokiais argumentais grindžiamas jų neteisėtumas.
Vien pažeidimo nustatyti nepakanka
Dar viena svarbi ginčo nagrinėjimo teisme sąlyga – tiekėjo teisinis suinteresuotumas. Kitaip tariant, neužtenka įrodyti, kad perkančioji organizacija galėjo veikti neteisėtai. Reikia parodyti, kaip šie veiksmai pažeidė būtent konkretaus tiekėjo teises ar teisėtus interesus.
Tiekėjas turi pagrįsti realų ryšį tarp ginčijamo pažeidimo ir galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį ar gauti kitą konkrečią naudą. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas pasiūlymų eilėje užima trečiąją vietą ir ginčija pirmoje vietoje esančio konkurento pasiūlymą, vien šio argumento gali nepakakti. Tokiu atveju tiekėjui gali tekti kelti klausimus ir dėl antroje vietoje esančio dalyvio pasiūlymo. Priešingu atveju net ir nustačius pirmosios vietos laimėtojo pažeidimus, tiekėjas pats neįgytų realios galimybės laimėti pirkimą.
Laikas gali būti toks pat svarbus, kaip ir argumentai
Viešųjų pirkimų ginčuose net ir pagrįsta pozicija savaime negarantuoja galimybės ją apginti. Tiekėjui būtina laiku pateikti pretenziją, joje tinkamai suformuluoti savo poziciją ir pagrįsti teisinį suinteresuotumą.
Todėl gavus perkančiosios organizacijos sprendimą svarbu vertinti ne tik tai, ar sprendimas teisėtas, bet ir kokių veiksmų, kokia forma ir per kiek laiko reikia imtis.
Viešųjų pirkimų ginčuose kelios dienos gali lemti, ar tiekėjas apskritai turės galimybę savo argumentus pateikti teismui.
