Lietuvos ekonomika šiandien atrodo gana tvirtai. Atlyginimai auga, nedarbas išlieka santykinai nedidelis, investicijos nesustojo, o ekonomikos augimas, nepaisant geopolitinių audrų, tebėra teigiamas.
Naujausioje, 2026 metų rugsėjo prognozėje, Lietuvos bankas numato, kad šalies bendrasis vidaus produktas šiemet augs 2,7 proc., kitąmet – 2,4 proc., o 2028 metais – 3,1 proc. Darbo užmokestis šiemet, prognozuojama, didės net 9,4 proc., nedarbo lygis sieks apie 6,7 proc.
Tai tikrai nėra blogas fonas. Tačiau ekonomikoje geri laikai turi vieną pavojingą savybę – jie labai lengvai užmigdo. Kai pajamos auga ir biudžete atsiranda daugiau pinigų, kyla pagunda manyti, kad taip bus visada. Nebus.
Todėl šiandien svarbiausias klausimas turėtų būti ne „kiek galime dar išleisti?“, o „ką padaryti dabar, kad po dešimties metų vis dar būtume konkurencingi?“
Atlyginimų lenktynes turi laimėti produktyvumas
Didėjantys atlyginimai žmogui yra gera naujiena. Tačiau valstybei svarbu, kad atlyginimų augimą ilgainiui lydėtų ir darbo našumo augimas.
Lietuvos bankas prognozuoja 9,4 proc. atlyginimų augimą šiais metais, tačiau pati ekonomika augs gerokai lėčiau – 2,7 proc. Tai nebūtinai problema vienais metais, tačiau ilgesniu laikotarpiu skirtumas tarp darbo sąnaudų ir produktyvumo augimo tampa konkurencingumo klausimu.
Mes nebegalime konkuruoti vien pigesne darbo jėga. Ir net neturėtume to norėti. Lietuvos konkurencinis pranašumas turi būti aukštesnė darbuotojų kvalifikacija, technologijos, automatizacija, dirbtinio intelekto naudojimas, stipresnė profesinio rengimo sistema ir gebėjimas greitai perkvalifikuoti žmones.
Kartu turime pripažinti demografinę realybę. Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvos darbo jėga jau 2026–2027 metais pradės mažėti. Tai reiškia, kad darbuotojų trūkumas taps ne laikinu nepatogumu, o struktūrine ekonomikos problema. Todėl kiekvienas žmogus darbo rinkoje bus vis vertingesnis.
Darbą apmokestinti reikia atsargiai
Lietuva mėgsta kalbėti apie investicijų pritraukimą, tačiau investuotojas pirmiausia skaičiuoja. Kiek kainuos darbuotojas? Kiek kainuos elektra? Kiek laiko užtruks leidimas? Ar mokesčių sistema po metų vėl nepasikeis?
OECD duomenimis, 2025 metais vienišo vidutinį atlyginimą gaunančio darbuotojo vadinamasis mokesčių pleištas Lietuvoje siekė 39,8 proc. visų darbo sąnaudų. Airijoje – 32,6 proc.
OECD jau anksčiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos darbo apmokestinimas, ypač vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, išlieka palyginti aukštas ir gali mažinti paskatas dalyvauti oficialioje darbo rinkoje.
Todėl konkurencinga mokesčių politika nėra lenktynės, kas pasiūlys mažiausius mokesčius. Svarbiausia yra stabilumas. Verslui kartais svarbiau žinoti, kokie mokesčiai bus po penkerių metų, negu gauti vienerių metų lengvatą.
Valstybė turi kuo mažiau kartų perrašinėti taisykles ir kuo aiškiau pasakyti: štai mūsų kryptis, štai tarifai, štai investicijų sąlygos.
Biurokratija irgi yra mokestis
Yra mokestis, kurio nematome nei algalapyje, nei sąskaitoje. Tai laikas. Mėnuo laukiant leidimo. Dešimt institucijoms siunčiamų dokumentų. Vienos pažymos nešimas kitai institucijai. Metus trunkantis teritorijų planavimas. Visa tai verslui kainuoja pinigus.
Deja, nepaisant įvairių biurokratijos „saulėlydžių“ ir kitų mažinimo iniciatyvų, biurokratų skaičius Lietuvoje nuolatos auga. Ši tendencija tampa grėsminga nedidelei valstybei, juolab, įvertinant tai, kad gyventojų skaičius nuo 1990 m. Lietuvoje sumažėjo beveik milijonu. Tai yra didelis sunkus akmuo, kuris visą šalį tempia į dugną. Nereaguojant į šią problemą, ilgainiui Lietuvos valdymo aparatas ir visas viešas sektorius, taps nebepakeliama našta valstybės biudžetui. Valstybės valdymo efektyvumas šiuo metu yra vienas svarbiausių mūsų tolimesnės politikos iššūkių, prieš kurį atsakingi politikai neturi teisės užmerkti akių. Reikalingi ryžtingi sprendimai mažinant valdininkų armiją. Čia ir dabar.
Airija, kurios ekonominės transformacijos pavyzdys dažnai minimas Europoje, neapsiribojo vien žemu pelno mokesčiu. OECD tarp Airijos stiprybių įvardija stabilią institucinę aplinką, verslui palankią sistemą, kvalifikuotą darbo jėgą ir gebėjimą pritraukti užsienio investicijas. Kartu OECD šiandien ragina Airiją dar labiau mažinti administracinę naštą, greitinti leidimų išdavimą ir šalinti verslo kaštus didinančius reguliavimo barjerus.
Tai pamoka ir Lietuvai. „Vienas langelis“ negali būti tik interneto puslapio pavadinimas. Jei valstybė jau turi informaciją apie įmonę ar žmogų, ji neturėtų jos prašyti dar kartą.
Biudžetą reikia ne tik didinti, bet ir valyti
Dar viena nepatogi tema – valstybės išlaidos. Viešojoje diskusijoje beveik visada kalbame, kur dar reikia papildomų pinigų. Švietimui. Sveikatai. Keliams. Pensijoms. Gynybai. Savivaldybėms.
Visi šie poreikiai realūs. Tačiau labai retai klausiame: o ko galime nebefinansuoti? Didėjantis biudžetas savaime nereiškia efektyvesnės valstybės. Todėl reikėtų reguliariai atlikti realią išlaidų peržiūrą: kurios programos pasiekia tikslą, kurios dubliuojasi, kurios egzistuoja todėl, kad „visada egzistavo“. Kiekviena nauja programa turėtų turėti ne tik finansavimo eilutę, bet ir rezultatą, kurį galima išmatuoti.
Airija čia taip pat pateikia įdomią pamoką. Gavusi milžiniškų papildomų pajamų iš tarptautinių bendrovių pelno mokesčio, šalis dalį netikėtų pajamų nusprendė kaupti ilgalaikiuose fonduose, užuot visas jas pavertusi nuolatinėmis einamosiomis išlaidomis. OECD kartu perspėja, kad pernelyg didelė Airijos biudžeto priklausomybė nuo kelių didelių korporacijų yra pavojinga. Tai labai sveikas principas: laikinos pajamos neturėtų automatiškai sukurti nuolatinių išlaidų.
Investuoti ten, kur augs rytojaus Lietuva
Lietuvos bankas prognozuoja, kad investicijos šiemet didės net 8,2 proc., o eksportas – 4,8 proc. Tai gera bazė. Tačiau svarbu, į ką investuojame.
Keliai, energetika, elektros tinklai, uostai, geležinkeliai, duomenų centrai, mokslas, technologijos, profesinis rengimas ir skaitmeninė infrastruktūra – tai ne tiesiog išlaidos. Tai ekonomikos pajėgumas. Kuo geresnė infrastruktūra ir greitesnė valstybė, tuo daugiau verslui lieka laiko kurti produktą, o ne pildyti dokumentus.
Airijos istorijoje būtent nuoseklus investavimas į išsilavinimą, tarptautinių įmonių pritraukimą, eksporto ekonomiką ir verslui prognozuojamą aplinką tapo svarbia augimo dalimi. Tačiau ir Airija šiandien susiduria su kita medalio puse – būsto, infrastruktūros ir energetikos trūkumai jau pradeda kelti grėsmę jos konkurencingumui.
Todėl kopijuoti reikia ne Airijos mokesčio tarifą, o jos gebėjimą kelis dešimtmečius laikytis ekonominės krypties.
Geriausias metas reformoms – kai krizės dar nėra
Šiandien Lietuvos ekonomika nėra krizėje. Ir būtent todėl dabar yra geriausias metas keistis.
Mažinti biurokratiją tada, kai verslai dar investuoja. Peržiūrėti valstybės išlaidas tada, kai biudžeto pajamos auga. Pertvarkyti darbo rinką tada, kai nedarbas nedidelis. Kurti stabilią mokesčių sistemą dar prieš tai, kai investuotojai pradės rinktis kitus regionus.
Lietuvos banko skaičiai rodo augančią ekonomiką, bet kartu ir 5,1 proc. vidutinę infliaciją šiais metais. Tad visiškai atsipalaiduoti priežasčių nėra.
Lietuvai per tris dešimtmečius pavyko įveikti milžinišką ekonominį atstumą. Kitas etapas bus sunkesnis. Nuo vidutinių pajamų šalies iki turtingos valstybės nebeužtenka tiesiog vytis kitus. Reikia pačiam būti greitesniam, produktyvesniam ir sumanesniam.
Todėl ekonominės politikos principas šiandien galėtų būti labai paprastas: ne išleisti kuo daugiau, o sukurti kuo daugiau vertės. Nes geri ekonomikos laikai yra ne prizas. Tai galimybė pasiruošti laikui, kai vėjas pūs į kitą pusę.
