Didėjančios energijos ir trąšų kainos smarkiai veikia smulkiuosius ūkininkus ir didina žemės ūkio produktų kainas, todėl vis labiau baiminamasi galimos pasaulinės maisto krizės, AFP sakė Jungtinių Tautų žemės ūkio vystymo fondo vadovas.
Tarptautinio žemės ūkio vystymo fondo (IFAD) duomenimis, pasaulinės žemės ūkio produktų kainos trečiąjį šių metų ketvirtį šoktelėjo 13 proc. Organizacija perspėjo, kad „artėja pasaulinė maisto krizė“.
Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugus energijos kainoms, šiemet gerokai pabrango trąšos ir degalai, todėl padidėjo žemės ūkio produkcijos gamybos ir transportavimo išlaidos.
„Per artimiausius šešis–devynis mėnesius toliau didės su maisto kainomis susijusios išlaidos, taip pat, sakyčiau, stiprės maisto produktų infliacija, o tai skaudžiausiai palies gyventojus, kurie gali sau leisti mažiausiai“, – antradienį interviu AFP sakė IFAD prezidentas Alvaro Lario.
Pasak A. Lario, jau dabar „beveik kas trečias žmogus pasaulyje negali sau leisti maitintis sveikai“.
„Todėl manau, kad sveikos mitybos brangimas, t. y. didėjančios ankštinių augalų, daržovių ir mėsos kainos, daro didelį poveikį tam, kokį maistą žmonės gali sau leisti vartoti.“
JT duomenimis, visame pasaulyje apie 260 mln. žmonių susiduria su maisto stygiumi.
Kadangi besivystančiose šalyse maistas sudaro didžiulę namų ūkių biudžeto dalį, kainų šuoliai ten juntami itin skaudžiai, pažymėjo A. Lario, kalbėdamas Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko susitikimų Bankoke kuluaruose.
IFAD duomenimis, smulkieji ūkininkai – užauginantys trečdalį pasaulio maisto produkcijos, o daugelyje besivystančių šalių net iki 70 proc. – labiausiai nukentėjo nuo energijos kainų šoko ir yra ypač pažeidžiami dėl augančių trąšų kainų.
„Artimiausiu metu vyriausybės gali padaryti labai nedaug. Jos gali, pavyzdžiui, subsidijuoti trąšų [...] arba degalų kainas“, – sakė jis.
Didžiojo septyneto (G7) šalys ketvirtadienį įsipareigojo sutelkti 2,5 mlrd. JAV dolerių paramą valstybėms, kurioms gresia maisto stygius, ypatingą dėmesį skiriant trąšoms.
A. Lario paragino ieškoti ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų pašalinti esmines pažeidžiamumo priežastis.
„Svarbiausia pamoka yra ta, kad tokie sukrėtimai kartosis. Todėl svarbiausia per artimiausius trejus–penkerius metus stiprinti atsparumą“, – sakė jis.
„Reikia diversifikuoti vertės grandines ir auginamas kultūras, kad būtų galima patiems apsirūpinti maistu. Daugelyje šalių maisto saugumas dabar tampa nacionalinio saugumo klausimu“, – pridūrė A. Lario.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į klimato kaitos poveikį smulkiesiems ūkininkams, kuriems tenka mažiau nei 1 proc. visame pasaulyje skiriamo klimato kaitos finansavimo.
„Visiškai aišku, kad žemės ūkis [...] prasideda nuo sveiko dirvožemio ir vandens prieinamumo, o abu šiuos dalykus labai veikia klimato kaita. Iš tiesų turime stengtis pritraukti investicijų [...] į prisitaikymą prie klimato kaitos“, – sakė jis.
