Po Prancūzijos moksleivių protestų banga pasiekė ir Italiją – dešimtyse mokyklų nutrauktos pamokos, užimami mokyklų pastatai, o kai kur kilo susirėmimų ir su policija. Moksleiviai piktinasi prastomis mokymosi sąlygomis, nepakankamu švietimo finansavimu ir premjerės Giorgios Meloni Vyriausybės vykdomomis reformomis. Protestuotojai taip pat kritikuoja Vyriausybę dėl didėjančių karinių išlaidų ir reikalauja skirti daugiau pinigų švietimui.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše:
LRT bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė sako, kad pirmieji moksleivių protestai prasidėjo spalio pradžioje didžiuosiuose miestuose – Romoje ir Genujoje, tačiau ilgainiui ėmė vilnyti visoje šalyje.
„Šiandien tai jau yra nacionalinio lygio protestas nuo Italijos šiaurės iki pietų, jis vyksta ir didžiuosiuose, ir mažesniuose miestuose“, – teigia D. Lapėnaitė.
„Šiandien ir rytoj mokinių ir prie jų prisijungusių studentų protestą galima vadinti tarptautiniu, nes į aikštes eina Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos mokiniai. O dar vienas didesnis tarptautinis protestas, kaip kalbama, vyksiantis jau europiniu lygiu, organizuojamas lapkričio 20 dieną“, – priduria ji.
Anot D. Lapėnaitės, visos Italijos mokyklos parašė vadinamuosius manifestus. Šiuose manifestuose buvo išskirtos trys esminės protestų priežastys: prasta mokyklų infrastruktūros būklė, netinkamos higienos sąlygos, dažnas viešojo transporto vėlavimas. Dėl autobusų vėlavimo dalis mokinių nespėja laiku atvykti į pamokas.
LRT bendradarbės teigimu, protestuose taip pat labai ryškus nepasitenkinimas G. Meloni Vyriausybės politika.
„(...) Minimas pasipiktinimas finansavimu, kad skiriama daugiau pinigų ginklavimuisi, o klasėse ant galvų krinta tinko gabalai. Taip pat yra protestuojama prieš neseniai priimtą G. Meloni Vyriausybės dekretą, nustatantį 30 proc. ribą užsieniečiams klasėse“, – pažymi D. Lapėnaitė.
Pasak jos, miestuose, kuriuose vyko protestai, neišvengta ir susidūrimų su policija – ypač Genujoje, Romoje ir Neapolyje. Protestų dalyvių plakatuose atsispindėjo kritika dabartinei Italijos ir Europos politikai.
„Buvo labai daug plakatų, transparantų su užrašais prieš dabartinę Italijos politiką, prieš Europos politiką, prieš karą, už Palestiną. Ne vienas licėjus ar mokykla atsisakė eiti į aikštes, neprisijungė prie protestų būtent dėl to, kad jų tikslas buvo visai kitoks – atkreipti dėmesį į mokyklų ir švietimo sistemos situaciją ir kad vienintelė vėliava yra Italijos vėliava, o ne kitų politinių ar ideologinių pakraipų vėliavos“, – sako lietuvė.
D. Lapėnaitės teigimu, prastos sąlygos Italijos mokyklose nėra naujiena, tačiau po didelio atgarsio sulaukusių protestų Prancūzijoje Italijos mokiniai tikisi, kad jų balsas taip pat bus išgirstas.
„Šiuo atveju tikrai galima sakyti, kad buvo užsikrėsta prancūzų, kuriuos italai įprastai traukia per dantį, pavyzdžiu. Tikimasi, kad tarptautinis protesto mastas paskatins Vyriausybę atkreipti dėmesį“, – pabrėžia LRT bendradarbė.
Ji taip pat neatmeta, kad viena iš priežasčių, kodėl protestai kilo būtent dabar, galėtų būti kitais metais vyksiantys rinkimai. „Galbūt tikimasi paspausti ir tą mygtuką“, – svarsto lietuvė.
Pasak jos, bent pusė mokyklų Italijoje yra puikios būklės, tačiau kitos pusės ugdymo įstaigų būklė gerokai prastesnė.
„Skaičiuojama, kad pusė Italijos mokyklų buvo pastatytos iki 1976 metų, t. y. prieš 50 metų ir dar seniau. Aplinkosaugos organizacijos „Legambiente“ paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad 40 proc. Italijos mokyklų pastatų reikia remonto, o beveik 32 proc. mokyklų, t. y. kas trečiai, Pietų Italijoje – net ir kas antrai mokyklai, verkiant reikia remonto darbų“, – teigia D. Lapėnaitė.
Ji taip pat išskiria prastą apšvietimą klasėse, netinkamas ilgiau sėdėti medines kėdes, sutrūkusius vamzdžius, gendančią šildymo sistemą, kondicionierių trūkumą.
„Yra net buvę atvejų, kai mokiniams ant galvų užkrito tinko gabalai, lubų dalys, šviestuvai, užvirto visas langas su rėmu. Yra tokia Italijos aktyvaus pilietiškumo organizacija, kuri turi mokyklų saugumo observatoriją. Apskaičiuota, kad vien 2023–2025 metais tokių įvairaus pavojingumo atvejų nutiko net 136“, – pažymi LRT bendradarbė.
Anot lietuvės, Italijos mokyklų problemų svarbą parodo ir kasmet lapkričio 22 dieną minima Nacionalinė mokyklų saugumo diena.
„Nacionalinė mokyklų saugumo diena pradėta minėti, kai klasėje žuvo vienas mokinys – per pamokas ant jo užgriuvo lubos“, – sako D. Lapėnaitė.
Parengė Vaida Račkauskaitė
