Praėjusį trečiadienį, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui švenčiant 74-ąjį gimtadienį, Ukrainos sostinę atakavo reaktyviniai dronai su Kremliaus vadovo atvaizdu. Ukrainos gynėjų paviešintos nuotraukos liudija, jog tai buvo naujos kartos skraidyklės „Geran-5“ su papildomomis antenomis, kad galėtų įveikti radijo bangų apsaugą ir smogti elektros tiekimo objektams.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Rusija intensyvina atakas prieš Ukrainos energijos ir vandens tiekimo sistemas, siekdama paralyžiuoti miestų funkcionavimą ir palaužti gyventojų dvasią.
- Rusijos atakos pareikalauja daug civilių gyvybių, įskaitant vaikų, tai rodo Rusijos karių žiaurumą ir karo nusikaltimus.
- Nepaisant nuolatinių atakų ir sunkumų, Ukrainos gyventojai išlieka atsparūs ir pasiryžę ginti savo tėvynę, atsisakydami pasiduoti.
Minėti dronai savo užduotį greičiausiai atliko gerai, nes centrinėje arba dešinėje, kaip čia vadinama, Kyjivo pusėje pavakare dingo elektra, o daug kur – ir vanduo bei internetas. Sustojo ir elektra varomas transportas – troleibusai, tramvajai, metro, tad susidarė didžiulės spūstys, o persikelti iš centro į kairįjį Dnipro upės krantą tapo sudėtinga ir užtruko daug laiko. Ryte vanduo ir internetas atsirado, tačiau elektra ir vanduo Kyjive ir toliau tiekiami su pertraukomis. Tokios problemos ėmė kamuoti ir dar kelių regionų gyventojus, nes ten okupantų dronai bei raketos taip pat ėmė taikytis į elektros ir vandens tiekimo sistemas.
Remontininkai dirba dieną naktį, tačiau nėra jokių garantijų, kad situacija nepablogės, nes Maskva grasina dar labiau atakuoti strateginius infrastruktūros objektus. Ji taip pat žada susprogdinti tiltus Kyjive, kad paralyžiuotų sostinės funkcionavimą. Maskva nurodė užsienio ambasadoms išsikraustyti iš Kyjivo, gąsdindama artėjančiais bombardavimais. Dvi Kyjivo puses jungia aštuoni tiltai, du iš jų jau patyrė dronų atakas, per kurias buvo sužeisti aštuoni automobiliais keliavę žmonės.
Minėti du tiltai skubiai buvo apdengti tinklais, kurie, anot specialistų, nepajėgūs apsaugoti nei nuo raketų, nei nuo grupinių reaktyvinių dronų atakų. Siekdami apginti svarbius pastatus, gynėjai ne tik šaudo į dronus bei raketas, bet ir naudoja galingas radijo ryšio slopinimo priemones. Šios „blokuoja“ dronų bei raketų valdymą, todėl priešo „dovanos“ nuklysta nuo taikinio. Kad pergudrautų gynėjus, Maskvos šnipai slapta įrenginėja Kyjive ryšį stiprinančius retransliatorius, o ant raketų bei dronų įrengia specialius antenų „ūsus“.
Per Putino gimtadienį Kyjivą atakavę dronai buvo papuošti ne vien diktatoriaus portretu, bet ir tokiais „ūsais“. Pavaldiniai „carą“ turbūt informavo, kad naujovė pasiteisino ir Kyjive užgeso šviesos bei dingo vanduo. Tai, kad per minėtas atakas Putino portretai ant „Geran-5“ sparnų buvo aptaškyti nekaltų civilių krauju, caro tarnai greičiausiai nutylėjo.
Nutylėjo turbūt ir tai, kad tą pačią naktį Rusijos raketos Prilukų mieste pražudė 22 civilius, penki iš kurių buvo vaikai, o trys – vos vienų metų. Nežinome, ar į penkiaaukštį namą pataikiusi raketa taip pat buvo išpuošta Putino portretu. Galbūt tokiu atvaizdu puikavosi ir bombos, kitą dieną atakavusios du keleivinius autobusus Kramatorske ir pražudžiusios 35 civilius.
Ukrainos armijoje pusmetį tarnaujantis lietuvis savanoris Igoris Popovas, kurio dalinys kaip tik dislokuotas Kramatorsko apylinkėse, tapo šio nusikaltimo liudininku. „Buvau netoli tos vietos, kai sudrebėjo pastato sienos. Išbėgęs į gatvę pamačiau tokius vaizdus, kurių nepamiršiu visą gyvenimą. Žuvusių karių ir civilių kūnus Kramatorske mačiau ir anksčiau, tačiau dabar aplink gulėjo ne kūnai, o vien nedidelės jų dalys. Neturiu žodžių. Rusijos kariai yra išsigimėliai“, – sukrėstas LRT.lt telefonu komentavo I. Popovas.
Po šių žudynių Kramatorsko ir greta esančio Sloviansko vadovai nurodė uždaryti keleivinį miesto transportą. Šie du miestai yra didžiausi toje Donecko srities dalyje, kurios okupantams nepavyko per penkerius karo metus užimti. Rusijos puolimas Ukrainoje yra įstrigęs, o kai kuriuose ruožuose gynėjai atsikovoja teritorijas. Tai greičiausiai ir varo Maskvą į neviltį, nes ji buvo užsibrėžusi greitos pergalės planą. Nesugebėdama jo įgyvendinti, Rusija nusprendė ukrainiečius palaužti žudydama civilius ir terorizuodama sostinę.
Kad Kyjivas tampa panašus į pafrontės miestą, galima įsitikinti kasdien, nes reaktyviniai dronai miestą atakuoja bet kuriuo paros metu ir jokiame mikrorajone nebėra saugu. Kadangi buto, kuriame gyvenu, langai yra į skirtingas miesto puses, kasdien po sprogimų tenka matyti kažkur kylančių gaisrų dūmus. Putino gimtadienio naktį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo kyjiviečius, kad miestas bus atakuojamas raketomis, ir paragino eiti į slėptuves. Paklausęs raginimo, naktį praleidau gretimos mokyklos rūsyje, kur miegoti vis dėlto beveik neteko. Mat nuo balistinių raketų sprogimų drebėjo rūsio sienos, o prabudę vaikai imdavo verkti, išsigandusių šeimininkų atsivesti šunys – loti.
Drąsos vis dėlto įkvėpė užkalbinta 68 metų sargė Tatjana Koc, tą naktį budėjusi mokykloje. „2022 metais teko bėgti iš Donecko srities Novoselivkos, nenorėjau atsidurti okupacijoje. To miesto jau neliko, griuvėsiais pavirto ir mano butas. Atvykau pas dukrą į Kyjivą. Neramu, kad nepataikytų į jos namą, nes tuomet nebeturėtume kur gyventi. Nemaniau, kad Kyjive bus panašiai kaip Novoselivkoje 2022 metais, bet dabar taip jaučiuosi. Pusseserė kviečia pas save į Vokietiją, bet pasakiau, kad tėvynės nepaliksime – ištversime viską. Per 12 karo metų užsigrūdinome, tegul Putinas nė negalvoja, kad pasiduosime“, – sakė T. Koc.
