Beveik 25 metus Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijai vadovaujantis Zenonas Pošiūnas sako per tą laiką pats gerokai pakeitęs požiūrį į vadovo darbą: anksčiau manė turįs viską žinoti ir kontroliuoti, tačiau dabar jam svarbiausia – padėti kitiems augti ir prisiimti atsakomybę.
Keitėsi ir pati mokykla – nuo programavimo integravimo pradinėse klasėse iki robotikos, STEAM ir dirbtinio intelekto, tačiau, pasak Z. Pošiūno, tikrasis pokytis matuojamas tuo, kas pasikeičia kasdieniame mokinio ir mokytojo darbe, rašoma „Švietimas #1“ pranešime žiniasklaidai.
Z. Pošiūno profesinis kelias prasidėjo nuo matematikos mokytojo darbo. Vėliau jis ėmėsi vadybinių pareigų, o nuo 2001 m. vadovauja tai pačiai Rokiškio mokyklai – tuometinei Juozo Tūbelio gimnazijai, 2012 m. pertvarkytai į progimnaziją. Per beveik ketvirtį amžiaus direktoriaus pareigose jam teko matyti ne vieną tiek pačios mokyklos, tiek ir visos švietimo sistemos pokytį.
„Švietime esu jau daug metų. Per tą laiką teko „suvalgyti“ nemažai druskos, patirti įvairių situacijų, mokytis ir iš savo klaidų. Tačiau galiu pasakyti viena – šis darbas mane vis dar veža. Anksčiau galvojau, kad geras vadovas turi pats viską žinoti, kontroliuoti ir padaryti. Šiandien į lyderystę žiūriu kitaip. Vadovo paskirtis – padėti žmonėms atsiskleisti, augti ir prisiimti atsakomybę“, – pasakoja Z. Pošiūnas.
Todėl jam svarbu, kad atsakomybę už mokyklos kūrimą prisiimtų ne vien administracija. Pasak direktoriaus, augti turi pavaduotojai, mokytojai, mokiniai ir kiti bendruomenės nariai, o vadovo užduotis – sudaryti tam sąlygas.
Per ilgus vadovavimo metus keitėsi ir mokyklos ugdymo kryptys. Vienu svarbių jos raidos etapų Z. Pošiūnas laiko 2016 metus, kai progimnazijos komanda dalyvavo programoje „Samsung Mokykla ateičiai“. Mokyklos parengtas projektas buvo pripažintas geriausiu tarp 12 dalyvavusių šalies mokyklų ir pelnė 10 tūkst. eurų vertės pagrindinį prizą.
Tuo metu progimnazija pasiūlė programavimo pradėti mokyti nuo pirmos klasės, integruojant jį į įvairių dalykų pamokas. Tikslas buvo ugdyti vaikų loginį mąstymą ir kūrybiškumą, kad technologijomis jie ne vien naudotųsi, bet ir patys mokytųsi kurti.
„Man svarbiausia, kad ši patirtis neliko vienkartiniu projektu. Ji tapo viena iš paskatų mokyklai toliau eiti skaitmeninių technologijų, robotikos, STEAM ir inovatyvaus ugdymo keliu. Projektai savaime mokyklos nepakeičia. Pokytis įvyksta tada, kai tai pradeda veikti kasdienėje klasės praktikoje“, – sako direktorius.
Kaip suprasti, ar pokytis veikia?
Progimnazijoje toliau plėtojamos robotikos, skaitmeninių technologijų ir STEAM veiklos, stiprinamas matematikos ugdymas, tarptautinis bendradarbiavimas. Z. Pošiūno teigimu, svarbu ne tai, kiek naujų technologijų mokykla turi, o kaip jos panaudojamos ugdant mokinius.
„Dirbtinis intelektas ir skaitmeninės technologijos labai greitai keičia pasaulį, tačiau technologijos mokykloje neturi tapti tikslu. Jos turi padėti mokytis geriau“, – teigia jis.
Keistis, pasak direktoriaus, turi ir paties mokinio vaidmuo. Progimnazijoje veikia mokinių taryba, savivalda, o iniciatyva „Dialogai su lyderiais mokyklos ateičiai“ mokiniams suteikia galimybę susitikti su mokyklos bei rajono lyderiais, kelti klausimus ir siūlyti savo idėjas.
„Mokinį matau ne tik kaip ugdymo proceso dalyvį, bet ir kaip mokyklos bendrkūrį. Vien suteikti balsą neužtenka. Svarbu, kad mokiniai matytų, jog jų nuomonė yra išgirstama ir gali turėti įtakos. Mokykloje mokomės ne tik dalykų – mokomės būti bendruomenės nariais, susitarti, prisiimti atsakomybę ir gerbti kitą nuomonę“, – sako Z. Pošiūnas.
Ar pasirinkta kryptis duoda rezultatų, mokykla vertina ir remdamasi duomenimis. Analizuojami mokinių pasiekimai bei pažanga, lankomumas, apklausos, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas. Palyginti su ankstesniais metais, ketvirtokų, pasiekusių aukštesnįjį lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo lygį per nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą, dalis išaugo 20 procentinių punktų ir viršijo šalies vidurkį.
Tačiau yra ir rodiklių, kurie verčia ieškoti sprendimų. 5–8 klasėse pagrindinį ir aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekiančių mokinių dalis sumažėjo nuo 50,74 iki 40,79 proc.
„Duomenys man nėra tik ataskaitų skaičiai. Jie padeda suprasti, kas mokykloje vyksta ir kur turime keistis. Jeigu skaičius rodo problemą, vadovo užduotis nėra ieškoti, kas dėl jos kaltas. Reikia klausti – ką mes turime pakeisti? Technologija ar duomenys mokytojo nepakeičia – galutinį pedagoginį sprendimą vis tiek priima jis“, – pabrėžia direktorius.
Ko reikės vaikui pasaulyje su dirbtiniu intelektu
Mokinių rezultatai ir sparčiai besikeičianti aplinka, pasak Z. Pošiūno, kelia platesnį klausimą – kam šiandien apskritai turėtų ruošti mokykla? Kai informaciją galima rasti per kelias sekundes, o dirbtinis intelektas geba atlikti vis daugiau užduočių, vien žinių perteikimo nepakanka.
„Turime iš naujo atsakyti į klausimą, ko vaikui reikia pasaulyje, kuriame informacija yra lengvai prieinama, o dirbtinis intelektas gali atlikti daugybę užduočių. Vis svarbesni tampa kritinis mąstymas, kūrybiškumas, bendravimas, bendradarbiavimas, problemų sprendimas, atsakomybė ir gebėjimas mokytis visą gyvenimą. Reikia daugiau dėmesio skirti tam, kaip mokinys mokosi, kaip mokosi mokytis ir kaip pritaiko žinias realiame gyvenime“, – sako Z. Pošiūnas.
Todėl artimiausiais metais progimnazijoje jis norėtų dar labiau stiprinti individualizuotą mokymąsi – geriau matyti kiekvieno vaiko gebėjimus, poreikius ir mokymosi tempą. Mokykla taip pat pradeda „Besimokančios klasės“ kryptį, tęs matematikos, robotikos, STEAM ir skaitmeninių technologijų veiklas bei mokytojų tarpusavio mokymąsi.
„Ateities mokykloje technologija turi sustiprinti mokytoją, o ne pakeisti žmogaus ryšį“, – apibendrina vadovas.
Tačiau tam, kad naujas ugdymo būdas ar idėja iš tiesų prigytų, neužtenka ją numatyti plane ar nupirkti reikalingas priemones. Per ilgametę vadovavimo patirtį Z. Pošiūnas sako įsitikinęs, kad sunkiausia pokyčių dalis yra žmonių pasirengimas keisti nusistovėjusius darbo būdus.
Projektą įdiegti lengviau nei pakeisti įpročius
„Technologiją ar projektą galima įdiegti gana greitai. Daug sunkiau pakeisti mąstymą, įpročius ir požiūrį. Todėl mokykloje svarbu stiprinti komandą, sudaryti sąlygas mokytojams mokytis vieniems iš kitų ir prisiimti lyderystę“, – pasakoja direktorius.
Dalį tokių pokyčių mokykla gali įgyvendinti pati, tačiau, Z. Pošiūno vertinimu, yra ir sisteminių kliūčių. Jis pasigenda didesnio stabilumo.
„Lietuvos švietimui reikia nuoseklios krypties ir gebėjimo geras idėjas paversti kasdiene mokyklos praktika. Turime daug profesionalių, kūrybingų ir pokyčiams pasirengusių mokytojų bei mokyklų vadovų, mokyklos vis aktyviau taiko skaitmenines technologijas, STEAM ugdymą, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuria partnerystes. Gerų pavyzdžių turime nemažai. Dabar svarbu jais dalytis ir padaryti taip, kad geri jie taptų kasdienės praktikos dalimi“, – teigia Z. Pošiūnas.
Jo nuomone, administraciniai procesai neturėtų užgožti to, dėl ko mokykla apskritai egzistuoja.
„Svarbu mažinti perteklinį formalumą ir administracinę naštą, kad daugiau laiko liktų tam, kas iš tiesų kuria ugdymo kokybę – mokiniui, mokytojui ir mokymuisi. Pokytis neįvyksta dokumente. Pokytis įvyksta klasėje“, – sako direktorius.
Galimybė apie realius vadovo darbo iššūkius kalbėtis su kolegomis paskatino Z. Pošiūną prisijungti prie organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo.
„Vadovo darbe labai svarbu turėti erdvę, kurioje gali atvirai kalbėti apie realias situacijas, išgirsti kitokį požiūrį, pasitikrinti savo sprendimus ir kartais pažvelgti į savo mokyklą iš šalies. Vadovas negali reikalauti augimo iš kitų, jeigu pats nėra pasirengęs augti ir keistis“, – teigia jis.
Svarstančius apie karjerą mokykloje Z. Pošiūnas perspėja nesitikėti ramaus ir nuspėjamo darbo.
„Vadovo paskirtis – padėti žmonėms atsiskleisti, augti ir prisiimti atsakomybę. O tada auga ne tik žmogus. Auga komanda. Auga mokykla. Ir būtent tai man yra tikroji vadovavimo prasmė“, – apibendrina Z. Pošiūnas.
