Račiukaitis apie naują lazerių gamyklą: jeigu pasaulinė rinka yra, kodėl jos neužėmus?

Lietuvoje per 3 mėnesius iškilo nauja lazerių gamykla „Litilit“. Joje bus gaminamas šviesolaidinę technologiją naudojantis lazeris, kuris galėtų būti naudojamas akių chirurgijoje ir dirbtinių deimantų pjaustymo srityje. Manoma, kad įmonė galėtų pasiekti vienaragio statusą. Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas prof. Gediminas Račiukaitis LRT.lt sako, kad „įsiveržti į visas norimas rinkas gali būti nelengva“, tačiau įmonė galėtų pasiūlyti sprendimų ten, kur lazerių reikės daug ir greitai.

Tūkstantis lazerių per pirmus metus

Įmonės vadovas Nikolajus Gavrilinas teigia, kad nauja gamykla yra didžiausia pasaulyje pagal potencialių femtosekundinių (tai penkis kartus iš tūkstančio padalinta sekundė) lazerių gamybos pajėgumą. Anot jo, tai reiškia, kad joje galėtų būti gaminama tūkstančiai lazerių.

„Visa rinka šiandien yra 10 tūkst. tokio tipo lazerių. Lyderiai gamina 1–1,5 tūkst. lazerių per metus su maždaug tūkstančiu žmonių. (...) Tai šita gamykla yra orientuota į nominalų savo veikimą. Nominalus jos pajėgumas yra 3 tūkst. lazerių. Vadinasi, kiekvienas skyrius ir departamentas gali padaryti 3 tūkst. žemesnės pakopos rinkinių (angl. subset), kurie susijungs į vieną galutinį lazerio surinkimo rinkinį“, – LRT.lt komentavo N. Gavrilinas.

Senbuvės Lietuvos įmonės iki to, kad per metus gamintų 1 tūkst. lazerių, ėjo dešimtmečius. „Litilit“ šį pajėgumą pasiekti planuoja per metus, o galiausiai per kelerius metus siekia gaminti 3 tūkst. lazerių. Anot pašnekovo, tai yra įmanoma, nes rinka pradėjo suprasti, ko iš tikrųjų nori iš femtosekundinių lazerių, be to, įmonė gamina lazerį, kuriame naudojama nauja, kitos kartos technologija.

„Mūsų lazeris yra kitos generacijos, jis turi visai kitokias technologijas šviesai išspinduliuoti. Lazeris atrodo kaip batų dėžė – ją pasaulyje vadina brangia batų dėže – bet dėl fundamentaliai naujo būdo generuoti femtosekundes jos vidus yra visai kitoks“, – sako N. Gavrilinas.

Šiuo metu įmonė planuoja gaminti vieno tipo lazerį, kuris yra 0,5 m x 25 cm x 15 cm dydžio ir vidutiniškai kainuoja 70–80 tūkst. „Rinkoje šitie lazeriai kainuoja nuo šimto iki dviejų šimtų tūkstančių“, – pažymi N. Gavrilinas.

Kaip pasakoja „Litilit“ vadovas, šio lazerio išskirtinumas yra tas, kad didžioji jo dalis yra šviesolaidinė: „Šviesolaidinė reiškia, kad šviesa vaikšto šviesolaidžiais, o ne šokinėja tarp veidrodėlių.“

N. Gavrilinas sako, kad tokia technologija užtikrina jos ilgaamžiškumą.

„Kaip jūs tikriausiai žinote, stiklas pats savaime yra amžina medžiaga. Tai yra trilijonai metų patikimumo. Mūsų lazeris, kadangi jisai yra šviesolaidinis, visa šviesytė ir visa lazerio eiga yra užrakinta šviesolaidyje. Mūsų lazeris iš esmės yra amžinas. (...) Per aštuonerius metus mes nestebim jokios degradacijos. (...) Teoriškai jisai nedegraduoja. Matyti, kad praeitos kartos lazeriai ir teoriškai, ir praktiškai degraduoja, o mūsų lazeriai kol kas nedegraduoja“, – sako pašnekovas.

Bus taikomi medicinoje

Viena iš „Litilit“ technologijos taikymo sričių yra medicininių įrankių gamyba, pavyzdžiui, naudojamų akių chirurgijoje. Nors kitų lietuviškų įmonių lazeriai jau naudojami šioje srityje, N. Gavrilinas sako, kad ši sritis auga neproporcingai, kalbant apie tai, kiek lazerių siūlo Lietuvos įmonės.

„Jeigu įsitrauks Kinija su akių chirurgija, Indija ir visi kiti, čia tiesiog visa ta rinka, kur dabar yra, galima sakyti, jau neegzistuoja“, – teigia jis.

Pašnekovas pasakoja, kad viename lazerio impulse yra sukoncentruota vienos atominės elektrinės energija, todėl jis gali ardyti bet ką pasaulyje, įskaitant deimantus. Todėl dar viena potenciali įmonės rinka susijusi su dirbtiniais deimantais.

„Jeigu jūs nueisite į „Senukus“, į „Depo“, visur pamatysite tokį pjūkliuką, pavyzdžiui, medžiui arba metalui, ant kurio yra tokios deimantinės akutės. Tai penkis eurus kainuojantis daiktas. Tai reiškia, kad dirbtiniai deimantai jau yra išplitę į masinio naudojimo produktus. O juos galima apdirbti tiktai su deimantu arba su femtosekundiniu lazeriu. Su nanosekundiniu lazeriu negali, nes jisai jį perkaitina ir verčia anglimi, o femtosekundinis lazeris dėl labai trumpo impulso pašalina tą, ką reikia, nedarydamas jokios įtakos kitai medžiagai“, – kalba pašnekovas.

Anot N. Gavrilino, rinka yra milžiniška ir ji „neatsirakina“ dėl to, kad niekas negali pasiūlyti kelių tūkstančių lazerių vienam projektui. Tačiau tai galės padaryti „Litilit“.

Apibendrindamas taikymo sritis N. Gavrilinas sako, kad įmonė neplanuoja konkuruoti su esamais rinkos žaidėjais ir eiti į tas sritis, kuriose šiandien jau taikomi femtosekundiniai lazeriai. Įmonė sieks savo femtosekundinius lazerius siūlyti ten, kur šiandien naudojami nanosekundiniai lazeriai. Jų impulso trukmė yra milijoną kartų ilgesnė nei femtosekundinių lazerių.

Gamykla „Litilit“ buvo atidaryta per 3 mėnesius. Joje dirba 75 darbuotojai, kurių, anot vadovo, pakanka gaminant 1 tūkst. lazerių per metus. Pereinant prie 3 tūkst. lazerių gamybos, įmonės skaičiavimais, galėtų reikėti įdarbinti dar bent 50 darbuotojų.

N. Gavrilinas neslepia: jei paklausa taip diktuos, netrukus gali būti atidarytos ir kitos gamyklos.

„Po trijų mėnesių tikriausiai dar vieną gamyklą galime atsidaryti, ir dar vieną, ir dar vieną, ir dar vieną. Nes jeigu mes matysime, kad paklausa yra, tai mes galime didinti mastelį labai lengvai, nes mums nereikia specialių žmonių, nereikia specialios įrangos ir nereikia specialių pastatų“, – sako įmonės vadovas. Jis pabrėžia, kad didinti mastą leidžia didelė gamybos automatizacija.

Račiukaitis: lazeriai bus pritaikomi ten, kur reikės greitai ir daug

Paklaustas, ar mūsų šalyje yra vietos dar vienai didelei lazerių įmonei, Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas prof. Gediminas Račiukaitis neabejojo:

„Aišku, kad yra. Taigi, ką reiškia Lietuva? Žemės dar yra, ar ne? Žmonių mes surandame, o vis tiek parduodame. Čia ne tai, kad turime didelį duonos fabriką ir Lietuvoje daugiau nesuvalgo. Mes viską parduodame į užsienį. Tai jeigu pasaulinė rinka yra, kodėl jos neužėmus?

Mes paskaičiavome: tame sektoriuje, kur dirba „Litilit“, „Light Conversion“, yra maždaug 10 tūkstančių lazerių per metus. Na, tai gerai, jeigu jie abu įgyvendins savo svajonę, Lietuva gamins 6 tūkst. Neblogai skamba. (...) Mūsų kompanijos gerai konkuruoja pasaulyje ir to pyrago dalis, kurią mes užimame, vis didėja“, – LRT.lt komentavo G. Račiukaitis.

Anot pašnekovo, „Litilit“ vizija – labai ambicinga ir įsiveržti į visas norimas rinkas gali būti nelengva. „Nebus taip žavu, kaip jiems atrodo“, – sako G. Račiukaitis.

Tačiau jis priduria, kad nors kompanija neturi tiek patirties, kiek senosios šio sektoriaus įmonės, jos priėjimas yra visiškai kitoks.

„Ir visai gali būti, kad jie suras savo nišą. Ir jeigu gamins vieno tipo lazerius, tai jiems bus daug paprasčiau ką nors vystyti. Kitas dalykas, ką mes čia matome, – nuo pat pradžių galvojama, kaip pagaminti daug. Jeigu kitur galvojama, kaip padaryti geriausiai, patogiausiai ar ką nors tokio, čia išsyk galvojama, kaip daryti daug“, – sako G. Račiukaitis, pridurdamas, kad įmonė galės pasiūlyti sprendimų ten, kur lazerių reikės daug ir greitai.

G. Račiukaitis LRT.lt teigė, kad šiandien Lietuva, kalbant apie lazerių sektorių, pasaulyje nebėra terra incognita (liet. nežinoma žemė), tačiau vien tik pasakyti, kad esi iš Lietuvos, tikintis, kad iš tavęs pirks produktą, nepakanka.

„Aišku, kad neužtenka. Tu turi vis tiek parodyti, kad turi gerą produktą, nes vėlgi iš Lietuvos, tai iš Lietuvos galbūt pirmas žingsniukas, o po to yra kalba, ar tavo produktas tikrai tas, ko jiems reikia“, – teigia fizikas.

Tikimasi vienaragio

Startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė LRT.lt komentavo, kad „Litilit“ žengia tuo keliu, kuris veda vienaragio, kai įmonės vertė pasiekia milijardą dolerių, link.

„Litilit“ yra tuo unikali, kad ji eina šiek tiek kitu keliu ir gan anksti pradėjo pritraukti privačius investuotojus, privatų rizikos kapitalą – nuo verslo angelų iki rizikos fondų. Aišku, tikrai ir valstybės pagalba buvo svarbi, be tam tikrų išorinių investicijų ji nebūtų galėjusi taip greitai augti ir tokią ambiciją turėti, – kalba G. Verbickaitė. – Būtent tas greitas augimas ir globali ambicija, ir visiškai unikalus, aišku, technologinis pagrindas, kuris tikrai yra analogų neturintis globaliai, suteikia „Litilit“ pagrindą tikėti, kad ji gali užaugti iki tokio dydžio įmonės.“

Jos teigimu, iki šiol sparčiai besivystančiame fotonikos sektoriuje neturėjome vienaragių, nes stiprios įmonės tradiciškai buvo privačiose rankose, nepritraukdavo rizikos kapitalo investicijų. Todėl nėra būdo nustatyti jų oficialios vertės.

Visgi G. Verbickaitė sako, kad ne visos įmonės siekia vienaragio statuso: „Jeigu įmonė sėkmingai veikia, galbūt jai ir nereikia to ir viskas gerai. Tai čia visada yra kombinacija kelių dalykų, kodėl įmonės pasiekia [vienaragio statusą] ir kokiu keliu eina.“

Kalbėdama apie tai, ar kitos lazerių įmonės, panorėjusios, vis dar turi šansą tapti vienaragiu, G. Verbickaitė sakė, kad nieko nėra neįmanomo.

„Jeigu žiūrime į giliąsias technologijas ir į tai, kaip yra verslas sukurtas, tai „Litilit“, man atrodo, būtent Lietuvos kontekste išsiskiria. Iš tik techninių [įmonių] turime tikrai dar keletą labai stiprių, ir gyvybės mokslų srityje, kurios irgi itin sėkmingai auga, pritraukia rizikos kapitalą. (...) Tik dar šiek tiek reikia laiko ir kapitalo“, – teigė G. Verbickaitė.

Lazerių asociacijos prezidentas pritarė G. Verbickaitei – anot jo, „Litilit“ galėtų tapti vienaragiu.

„Galbūt vadovaujantis svajonėmis, ambicijomis ir judant tuo keliu pati gamyba eina iki mastelio didinimo. (...)“, – kalbėjo G. Račiukaitis.

Visgi jis pripažįsta – pasaulinė lazerių rinka yra ribota, todėl iki šiol Lietuvoje neturime lazerių srities vienaragio.

„Čia ne maistas ar vaistai. (...) Ir tada, kad taptum milijardinis, jau turi būti labai didelis. Tikrai nėra taip paprasta“, – sakė jis.

Be to, anot pašnekovo, reikia nepamiršti, kad kalbame apie techninę įrangą (angl. hardware), o to gamybą įprastai padidinti labai sudėtinga. Todėl G. Račiukaičio teigimu, įmonės vertę daug labiau parodo tai, kiek ji gali „atsikasti nuo globalios rinkos“, o ne už brangiai parduoti „vieną procentą“ akcijų.

Šiandien perka ne lietuvius, o lietuviai

Kalbėdamas apie Lietuvos lazerių ekosistemą, G. Račiukaitis sako, kad dėl rinkos ribotumo galiausiai į kažką atsiremsime. Todėl, jo teigimu, svarbu galvoti apie integruotus sprendimus, kur lazeris yra pagrindinė dalis, bet ne vienintelė.

„Mes galime gaminti variklį, bet už automobilį daug daugiau paimsi. Tai yra didesnė problema Lietuvai, kadangi mes neturime pramonės, kuri naudoja mūsų tipo lazerius, mes neturime tų vietinių klientų, su kuriais galėtume paderinti. (...) To mums labiausiai trūksta“, – sako Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas, pridurdamas, kad todėl labai svarbu bendradarbiauti su užsienio partneriais, ypač svajojant apie puslaidininkių pramonę.

2010 metais biotechnologijų įmonė „Fermentas“ už 260 mln. JAV dolerių buvo parduota „Thermo Fisher Scientific“ ir taip gimė „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Sėkmingus sandorius yra sudariusios ir kitos Lietuvos gyvybės mokslų įmonės.

G. Račiukaitis sako, kad Lietuvos lazerių įmonės taip pat yra gavusios pardavimo pasiūlymų.

„Negaliu pasakyti apie jaunas įmones, bet senesnės įmonės šitą kelią nuėjo ir pasiuntė tuos pirkėjus toli“, – sako G. Račiukaitis.

Anot jo, lazerių įmonės eina investuotojų pritraukimo, bet nepardavimo keliu.

„Tai reiškia, kad dalinai atsiskiedžia. Kažkas ateina, europinis ar kažkoks pasaulinis valdymas į tą viską, viskas gerai, bet fabrikas vis tiek lieka čia“, – teigia pašnekovas.

Be to, jis priduria, kad šiandien Lietuvos kompanijos yra pajėgios ir pačios pirkti kitas įmones.

„Mes dabar matome kitą tendenciją. Lietuviai nusipirko kompaniją Amerikoje (lietuvių įkurta kibernetinio saugumo įmonė „Surfshark“ įsigijo JAV technologijų bendrovę „Optery“ – LRT), „Light Conversion“ nusipirko vokiečių lazerių kompaniją. Mes turim kitą tendenciją. (...) Kai kurios mūsų įmonės jau turi pakankamai visko tam, kad tai galėtų daryti. Na, tai kodėl mes turim parsiduoti?“