Įdubusi krūtinės ląsta Nikitai ilgainiui tapo ne tik išoriniu pokyčiu – paaugliui darėsi vis sunkiau pakelti fizinį krūvį, vargino dusulys. Ryškią krūtinės ląstos deformaciją Kauno klinikų vaikų chirurgai koregavo minimaliai invazine operacija, o po jos pradėta reabilitacija padėjo Nikitai susigrąžinti fizinę ištvermę. Šiandien jis vėl džiaugiasi kasdienėmis veiklomis, o svarbiausią pokytį nusako labai paprastai – jam tapo lengva kvėpuoti, rašoma Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai.
Nikitos krūtinės ląstos deformacija išryškėjo, kai jam buvo aštuoneri. Berniukui augant ji progresavo, o sulaukus vienuolikos metų tapo itin ryški. Tuomet šeima pradėjo ieškoti gydymo galimybių.
„Mes labai norėjome, kad mūsų vaikas būtų sveikas, todėl tikslingai ieškojome, kur būtų galima atlikti tokią sudėtingą operaciją“, – pasakoja Nikitos tėtis Vitalijus.
Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojas vaikų chirurgas Mindaugas Beržanskis pasakoja, kad apžiūrėjus Nikitą ir atlikus reikalingus tyrimus patvirtinta ryški krūtinės ląstos deformacija. Įdubusi krūtinė – įgimta krūtinės ląstos deformacija, kai krūtinkaulis įdumba į vidų.
„Įvertinus deformacijos sunkumą, Nikitai rekomendavome operaciją. Su berniuku ir jo artimaisiais aptarėme gydymo planą, operacijos tikslus ir tai, ko tikėtis po jos“, – teigia M. Beržanskis.
Nikitai atlikta Nuss operacija – minimaliai invazinis įdubusios krūtinės gydymo būdas. Operacijos metu per nedidelius pjūvius krūtinės ląstos šonuose įvedama individualiai pagal paciento krūtinės ląstą suformuota metalinė plokštelė, kuri pakelia krūtinkaulį į taisyklingą padėtį. Pasak M. Beržanskio, operacija pavyko sklandžiai, o krūtinės ląstos deformaciją pavyko visiškai ištaisyti.
„Po tokių operacijų itin svarbus visos komandos įsitraukimas. Dar vaikui būnant ligoninėje pradedamas pirmasis reabilitacijos etapas – kineziterapija, o vėliau pacientai perkeliami tęsti reabilitacijos. Ji ypač svarbi tam, kad vaikas galėtų visavertiškai sugrįžti į įprastą gyvenimą“, – pabrėžia vaikų chirurgas.
Tolesnei reabilitacijai Nikita buvo perkeltas į Vaikų reabilitacijos kliniką. Po operacijos jis jautė skausmą, buvo sumažėjęs pečių judrumas ir fizinė ištvermė, sutrikusi laikysena.
Su Nikita reabilitacijos metu dirbęs kineziterapeutas Justas Praninskas sako, kad buvo siekiama atkurti pečių judrumą, gerinti laikyseną, stiprinti raumenis ir palaipsniui sugrąžinti Nikitą prie įprasto fizinio aktyvumo.
„Reabilitacijos metu pagerėjo Nikitos pečių judrumas, sumažėjo skausmas, didėjo fizinė ištvermė. Tačiau matėme ne tik fizinį pokytį. Iš pradžių Nikita buvo nedrąsus ir bijojo skausmo, tačiau pamažu įgavo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, drąsiau atliko pratimus ir aktyviau įsitraukė į reabilitaciją“, – pasakoja J. Praninskas.
Šiandien Nikita jaučiasi puikiai. Pasibaigus reabilitacijai pooperacinis skausmas išnyko, pagerėjo jo laikysena, sustiprėjo raumenys, jis sugrįžo prie kasdienių veiklų ir pomėgių.
„Sūnus pradėjo daug ramiau miegoti. Dingo anksčiau jį varginę skausmai, o svarbiausia – kaip sako pats Nikita, jam „tapo lengva kvėpuoti“. Jo ištvermė ir fizinė jėga auga su kiekviena diena“, – džiaugiasi Vitalijus.
