Pas vienus radiatoriai šyla, o pas kitus dar šalta – kada bus įjungtas šildymas?

Šildymo sezono pradžią paskelbus spalio 1 d., gyventojai nesupranta, kodėl vienuose daugiabučiuose radiatoriai jau šyla, o kitur dėl atvėsusių patalpų ir drėgmės gyventojai turi jungti elektrinius šildytuvus. 

Šiais metais įsigaliojo nauja šildymo tvarka. Anksčiau daugiabučių namų gyventojai laukdavo savivaldybių sprendimo, kada prasidės šildymo sezonas, ir tik tada imdavo šilti radiatoriai.

Tačiau šį rudenį viskas kitaip. Namo administratoriai šildymą gali pradėti jau nuo spalio 1 d.

Tiesa, tik tuose daugiabučiuose, kur šildymo sistema yra modernizuota. Skaičiuojama, kad šiuo metu daugiau kaip 85 proc. Lietuvos šilumos punktų yra modernūs ir automatizuoti.

Tai kodėl nešyla?

Nors radiatoriai galėjo pradėti šilti jau spalio 1 d., situacija šalyje nevienoda. Vienur radiatoriai yra šilti jau nuo spalio pirmųjų dienų, kitur ir penktadienio rytą vis dar buvo šalti.

„Gyvenu A+ energinės klasės name. Namo administratorius „Mano būstas“ dar prieš spalio 1 d. atsiuntė laišką, jog name šildymas nuo spalio 1 d. bus įjungiamas, kada lauko temperatūra kris žemiau 10 laipsnių, o, lauko temperatūrai pakilus virš 12 laipsnių, – išjungiamas. Tad naktimis šildoma, o dieną, kada šviečia saulutė ir šilta, šildymas išsijungdavo“ , – teigia Vilniuje gyvenantis Darius.

Vilnietė Raminta gyvena name, kurio šilumos punktas taip pat modernizuotas, namo administratorius yra „Mano būstas“, tačiau radiatoriai penktadienio rytą vis dar buvo šalti.

„Namuose vėsu ir drėgna. Skalbiniai nedžiūsta, nuo jų atsiranda specifinis kvapas. Kadangi namuose du maži vaikai, problemą sprendžiu įjungdama kondicionierių. Veiksminga priemonė – bute greitai pakyla temperatūra, o jei skalbinių džiovyklė pastatyta atitinkamoje vietoje ir į ją pučiamas šiltas oras, drabužiai išdžiūsta greičiau. Jau norėtųsi, kad bent naktį radiatoriai truputį pašiltų, nes ryte keltis šaltuose namuose labai nemalonu“, – pasakojo sostinės Jeruzalės mikrorajone gyvenanti vilnietė.

Vilniuje, Antakalnyje, gyvenanti Asta susiduria su visai kitokia situacija, radiatoriai jos bute ėmė šilti jau nuo spalio 1 d.

„Namo administratorius yra „Mano būstas“, namas nerenovuotas. Radiatoriai, kaip ir žadėta, šilo nuo spalio 1 d. vakaro. Nuo tada jie nebuvo išjungti, šiltesnėmis dienomis buvo vėsesni, gal labiau drungni, bet vakarais tikrai jaučiasi, kad šildo. Kol kas nėra tiek įkaitę, kaip žiemą, bet poreikio papildomai šildytis elektriniu šildytuvu nėra“, – sako Asta.

Pagrindinis kriterijus – namuose ne mažiau kaip 18 laipsnių

Priežastys, kodėl dalis namų vis dar neturi šildymo, gali būti dvi. Pirma priežastis – namo šildymo sistema nėra automatizuota, tad tokiu atveju teks laukti, kada konkretus miestas, kur gyvena žmogus, paskelbs šildymo sezono pradžią. Dalis savivaldybių jau praneša, kad šildymą pradės nuo spalio 12 dienos.

Antra priežastis – kaip LRT.lt sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius, name esanti temperatūra atitinka higienos normas.

„Visose gyvenamosiose patalpose pagal higienos normas turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių temperatūra. Jei temperatūra yra žemesnė, namo administratorius privalo įjungti šildymą“, – teigia V. Lukoševičius.

Visose gyvenamosiose patalpose pagal higienos normas turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių temperatūra. Jei temperatūra yra žemesnė, namo administratorius privalo įjungti šildymą.

V. Lukoševičius

Jo teigimu, jei žmogui šalta, o temperatūra gyvenamosiose patalpose yra žemesnė nei 18 laipsnių, jis gali kreiptis į būsto administratorių, šis privalės tuoj pat įjungti šildymą.

V. Lukoševičius pažymi, kad tokia tvarka taikoma pirmą kartą, tad neaiškumų gali būti tiek gyventojams, tiek būstų administratoriams.

„Dabar turime tokį pereinamąjį laikotarpį, kada yra daug nežinomybės, daug neaiškumų. Renkame duomenis iš skirtingų miestų, žiūrime jų patirtį. Žiūrėsime, kaip šildymo sistemos veikė spalio pirmomis dienomis, kada lauke dar buvo šilta“, – pažymi V. Lukoševičius.

Tokia praktika, kada namai patys sprendžia, ar jau metas pradėti šildymą, anot asociacijos vadovo, yra įprasta visoje Europoje.

„Tai yra normali šildymo praktika visoje Europoje. Kaip tik ketvirtadienį buvau susitikęs su Estijos Šilumos tiekėjų asociacijos vadovu, tai jis net nesuprato, kas yra savivaldybių skelbiama šildymo sezono pradžia. Tai po truputį ir mes einame prie to civilizuoto būdo, kada namai, užtikrindami higienos normas, patys sprendžia, kada pradėti šildymo sezoną“, – sako V. Lukoševičius.

Anot jo, įstatyme minima ir dar viena sąlyga, kada daugiabučiuose privalo būti pradėtas šildymas – trijų dienų vidutinė oro temperatūra lauke turi būti žemesnė nei 10 laipsnių: „Jei taip nutinka, tai jau nebežiūrima į kitus reikalavimus, o šildymas privalo būti įjungtas visuose namuose.“

Pasižiūrėjus į ateinančių dienų oro temperatūrą, panašu, kad artimiausiomis dienomis radiatoriai pradės šilti ir ten, kurie iki šiol dar buvo šalti.

Laukia brangesnis šildymo sezonas

Dėl išaugusių biokuro ir dujų kainos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad šiais metais šildymo kaina bus didesnė.

Pagal bazinį VERT scenarijų, biokurui šį šildymo sezoną kainuosiant apie 27 eurus už megavatvalandę (MWh) – 4–5 eurais brangiau nei prieš metus, o gamtinių dujų kainai rinkoje nekylant aukščiau 70 eurų už MWh, šiluma brangtų 13,5 proc., iki 8,93 cento už kWh (be PVM).

Anot tarybos, pagal antrą tikėtiną scenarijų šildymas brangs labiau – 22,7 proc., iki 9,66 cento, jei biokuras kainuos tiek pat, kiek dabar (apie 31 eurą), o dujos – 82 eurus.

Pagal pesimistinį scenarijų, išsilaikius dabartinei biokuro kainai, o dujų kainai šoktelėjus iki 100 eurų, šiluma brangtų 25,1 proc. – iki 9,85 cento.

Energetikos viceministro teigimu, siekiama, kad galutinė šilumos kaina nedidėtų daugiau nei 20 procentų.

Šildymo kainą didins ir nuo 9 iki 21 proc. padidintas pridėtinės vertės mokestis. Valdantieji grįžti prie lengvatinio tarifo nežada, o sunkumų patiriantiems gyventojams siūlo kreiptis į savivaldybes dėl šildymo kompensacijos.

Prognozuojama, kad ateinantį (2026–2027 m.) šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius sudarys apie 170,6 tūkst. gyventojų, o išlaidos – per 80 mln. eurų.