Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, jog „ChatGPT“ vystančios įmonės „OpenAI“ pajamos augo lėčiau, nei tikėtasi, sukėlė technologijų įmonių akcijų nuosmukį.
Investuotojams įmonė pranešė, kad pastarąjį ketvirtį jos pajamos išaugo iki 50 mlrd. USD metiniu tempu ir prasilenkė su rinkos lauktais 68 mlrd. USD. Pastaroji žinia vėl sustiprino investuotojų dvejones, ar DI modelius vystančios įmonės sugebės monetizuoti DI tokia apimtimi, kuri ekonomiškai pateisintų milžiniškas investicijas į DI infrastruktūros plėtrą.
Praėjusį mėnesį „OpenAI“ pasirašė penkerių metų 300 mlrd. USD vertės kompiuterinės galios pirkimo sandorį su „Oracle“, tad matant lėtesnį „OpenAI“ augimo tempą galima kelti pagrįstų klausimų, ar tokie sandoriai atsipirks. „Oracle“ akcijų kaina vakar krito 5,5 proc., o bendrovė buvo viena prasčiausius rezultatus S&P 500 indekse fiksavusių įmonių. Tuo tarpu apsidraudimo nuo „Oracle“ obligacijų nemokumo rizikos kaina šoktelėjo apie 10 bazinių punktų iki 260 bazinių punktų ir yra daugiau nei dvigubai didesnė už rinkos vidurkį draudžiantis nuo aukšto rizikingumo įmonių nemokumo rizikos. Šie skaičiai reiškia, kad norint apdrausti 1 mln. USD vertės penkerių metų obligaciją nuo nemokumo rizikos, kasmet už tokį draudimą reikėtų mokėti apie 26 tūkst. USD. Tai rodo, kad kredito rinka įžvelgia rimtų rizikų, susijusių su DI finansavimu. Tuo pačiu reikia pažymėti, kad iki šiol anksčiau kilusius panašius nuogąstavimus akcijų rinkos pamiršdavo per keletą dienų ir grįždavo į augimo kelią.
NASDAQ indeksas vakar smuko 1,25 proc., o S&P 500 – 0,47 procento. Puslaidininkių segmentas, sudarantis apie penktadalį S&P 500 indekso svorio, į „OpenAI“ naujienas reagavo stipriausiai ir smuko kiek daugiau nei 3 procentus. Tuo tarpu kituose sektoriuose sentimentas buvo gerokai geresnis, o iš S&P 500 indekso įmonių net 337 prekybos sesiją užbaigė teigiamai. Didžiausiu augimu vakar pasižymėjo energetikos (+2,9 proc.), nebūtinojo vartojimo (+2,1 proc.) ir finansų (+0,9 proc.) sektoriai.
Rinkos teigiamai reagavo į D. Trumpo pareiškimus, kad iki lapkričio 3 d. vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų jis neketina atnaujinti karinių veiksmų prieš Iraną. Nepaisant to, naftos kaina vakar paaugo apie 3 proc., o penktadienio rytą „Brent“ nafta kainuoja beveik 103 USD už barelį. Energetikos rinkoje nerimą kursto Irano grasinimai atakuoti laivus, kertančius Hormūzų sąsiaurį be Irano žinios, bei link JAV krantų artėjantis uraganas, dėl kurio Meksikos įlankoje laikinai stabdoma dalis naftos ir dujų gavybos pajėgumų. Rinkas taip pat teigiamai veikė nuo aukštumų kiek atsitraukę obligacijų pajamingumai. JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas vakar sumažėjo 6 baziniais punktais iki 5,23 procento.
Dauguma Europos akcijų biržų vakar smuko dėl brangusios naftos ir kilusios dyzelino kainos, kuri rinkoje vėl priartėjo prie 1 500 USD už toną ribos. Sentimentą neigiamai veikė ir Europoje kilę obligacijų pajamingumai bei dar labiau išaugęs Prancūzijos ir Vokietijos obligacijų pajamingumų skirtumas, rodantis, kad rinkose išlieka didelis jautrumas Prancūzijos fiskalinėms rizikoms. STOXX 600 indeksas traukėsi 0,75 procento. Labiausiai smuko sveikatos priežiūros (-2,4 proc.), finansų (-1,5 proc.) ir nekilnojamojo turto (-1,4 proc.) sektoriai, o indeksą aukštyn kėlė energetikos (+3,1 proc.) įmonės. Vokietijos DAX krito 1,18 proc., Prancūzijos CAC 40 – 0,51 proc., Italijos FTSE MIB – 1,35 proc., o Baltijos šalių akcijų indeksas smuko 0,2 procento.
