Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kelia klausimą, ar kitų metų biudžete yra užprogramuota išlaidų, kurios ateityje užtikrins ekonomikos augimą ir tvarų valstybės poreikių finansavimą.
„Man, kaip liberalei, labai norėtųsi matyti, ar be išlaidų didėjimo, kurias premjeras įvardijo, yra numatyta kažkas, kas augins Lietuvos ekonomiką ateičiai ir užtikrins, kad augančios išlaidos bus tvariai finansuojamos“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Nes kol kas yra didinama skola, natūralu, didės ir skolos aptarnavimo mokestis, vadinasi, našta dėl dabartinių sprendimų yra perkeliama artimiausiems metams, (…) čia yra silpniausia šio biudžeto vieta“, – tikino ji.
Valdžios sektoriaus deficitas kitų metų biudžete turėtų viršyti nustatytus Mastrichto kriterijus – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą. Vyriausybės vadovas sakė, kad deficitas gali sudaryti 3,8 proc. nuo BVP.
„Kol kas nėra aiškaus pagrindimo, kodėl skiriasi pavasarį buvusios prognozės, kad deficitas neišeis už 3 proc. BVP ribos, ir dabartinis planas, kurį premjeras jau paskelbė, (…) detalių, aišku, labai reikia, jų reikia ir iš finansų ministro“, – tikino politikė.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, nors gynybos finansavimas buvo rekordinis ir šių metų biudžete, deficito limitas viršytas nebuvo, todėl dabartinė situacija, anot politikės, yra siekis visas išlaidas pateisinti krašto apsaugos poreikiais.
„Didėjimas toks deficito drastiškas rodo galvojimą apie gyvenimą čia ir dabar, bet ne galvojimą apie tai, kas bus po 2028, 2029 metų, nes gynybos poreikiai išliks, dėl to galime neabejoti. Visi valstybės įsipareigojimai dėl pensijų indeksavimo, dėl švietimo, socialinės srities taip pat išlieka. (…) Ekonomikos augimo metu didinti deficitą yra pavojinga, nes, kai ekonomika sulėtės, situacija bus dar sudėtingesnė “, – tikino ji.
Formuojant biudžetą, anot premjero, ministerijos savo poreikius sumažino ir taip sutaupyta 100 mln. eurų, dar 200 mln. eurų pajamų numatoma gauti dėl šešėlio mažinimo priemonių.
Kaip skelbė ELTA, premjeras pristatė kitų metų biudžeto kryptis, tarp jų – 5 proc. BVP arba 4,8 mlrd. eurų finansavimas gynybai, 150 mln. eurų – Šeimos paketo priemonėms.
Taip pat numatoma sparčiau didinti pensijas, kelti minimalią algą, atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams.
