Po mėnesio Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga (ES), suks laikrodžius valanda atgal – įsigalios žiemos laikas. Laiko keitimas dukart per metus kelia klausimų, kam to reikia, ir ginčų, kuris laikas geriau – vasaros ar žiemos. Bendro sutarimo neranda ne tik gyventojai, bet ir Europos Komisija. Susisiekimo ministras žada imtis iniciatyvos ir jau amžina tapusią diskusiją kitąmet pabaigti visam laikui.
Atrakcija ir vietiniams, ir turistams. Interaktyvus vaizdo ekranas Vilniuje – galimybė realiu laiku matyti kitų šalių miestus. O ten – kitas ir laikas. Kai vienur Europoje – dar popietė, kitur – jau pavakarys.
Bet visos ES šalys kitą mėnesį – iš spalio 24-osios į 25-ąją – laikrodžius suks valanda atgal. Taip pereis prie žiemos laiko.
„Aš nemėgstu sukiojimo. Lyg mes išlošiam tą valandą rudenį, bet po to, kai priprantam, tai vėl mums ten kažką sukinėja. Vienu žodžiu, aš norėčiau tikrai, kad jau pagaliau apsispręstų“, – LRT TELEVIZIJAI teigia moteris.
„Nereikia sukiot. Reikia vientiso – ar žiemos, ar vasaros. Bet kad būtų pastovus. – O kodėl? – Dirgina, taip sakant, visai kita nuotaika ryte, vakare“, – sako vyras.
„Buvo pasakymas, kad karvės nesupranta sukiojimo. Tai mano šuniukas irgi nesupranta, nes kai persuki laiką, skirtingu laiku į lauką tada tenka jį vesti pasivaikščiot. Aš esu už tai, kad laiko nesukiotume“, – kalba susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Ministras jau metų pradžioje Baltijos ir Šiaurės šalis pradėjo įkalbinėti susitarti nustoti sukioti laiką.
Šis klausimas, sako, bus ir Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkėje. Lietuva ES Tarybai pirmininkaus pusmetį nuo sausio.
„Daugiausia iš tikrųjų iššūkių yra su Pietų Europos valstybėm. Tai, matysim, kai bus pirmininkavimas, kaip pasiseks juos įtikinti. Ir aš manyčiau, dabartinėj politinėj situacijoj, kai yra tiek svarbių klausimų, tiek iššūkių, nesusitart dėl elementaraus, daug dešimtmečių visus pjaunančio emociškai, psichologiškai ir fiziškai klausimo dėl laiko sukiojimo, švelniai tariant, gėda“, – sako politikas.
„Vertinant tai, kaip kitus klausimus sekasi sutarti ES, ko gero, sėkmė mažai tikėtina“, – teigia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekonomistas sako, sunkiausia šalims sutarti ne dėl to, ar išvis sukioti laiką, o dėl to, su kuriuo laiku – vasaros ar žiemos – likti gyventi.
„Lietuvai būtų didžiulė dilema, kokį tą laiką pasilikti. Nes vasaros laikas yra palankesnis žmonių sveikatai. Tokiu būdu maksimizuojamas šviesių valandų skaičius“, – teigia jis.
Bet politiškai ir ekonomiškai naudingesnis tas laikas, kokiu gyvena dauguma pagrindinių prekybos partnerių. Pirmiausia, Vokietija.
„Ir būtent dėl to ir turim tą fenomeną, kai Lenkija ir Ispanija, kurias skiria turbūt beveik 3 tūkst. km, turi tą patį laiką. Tai iš esmės yra visiškas absurdas“, – kalba ekonomistas.
Ispanija dėl to aukoja savo šviesius rytus, o Lenkija – šviesius vakarus. Jeigu Lietuva norėtų vienodo laiko su Lenkija, vakarai irgi būtų tamsūs.
„Kadangi mes prie Lenkijos esame, mes aukotume taip pat savo šviesius vakarus, jeigu prisijungtume. Bet ekonomiškai tai, ko gero, būtų naudingiau. Tai tam tikras atsirastų paskatų nesuderinamumas ir tam tikro pykčio visuomenėj. Tai, aš sakyčiau, lietuviams, didžiai daliai gyventojų, jie turėtų per daug neburnoti ant laiko sukiojimo, nes jeigu būtų įvestas amžinasis žiemos laikas, tai, patikėkit, tų burnojimų būtų dar daugiau“, – teigia Ž. Mauricas.
Jei Lietuva liktų su žiemos laiku, Ž. Maurico skaičiavimu, prarastų 40 minučių šviesos. Ministras J. Taminskas sako, kokį laiką įsivesti visam laikui, siūlys balsuoti šalių atstovams. Kaip nubalsuos dauguma, taip ir bus.
„Mes turim bendrą pirminį bendrą sutarimą su Baltijos ir Šiaurės šalim, kad reiktų pasirinkti vasaros turbūt laiką. Svarbu taip pat ir lenkai, nes iš tikro yra aktualu kaimyninėm valstybėm turėti bendrą poziciją“, – komentuoja susisiekimo ministras.
Lietuvos gyventojai nuolat norėtų vasaros laiko, tą rodė ankstesnės apklausos. Naujų Susisiekimo ministerija neplanuoja. Sako, per jas šalys tik įstringa ginčuose.
