Siauras, aukštas, be galimybės apvažiuoti kliūtis. Taip vairuotojai ne sykį apibūdino naujai rekonstruotą kelią Vilnius–Utena. Praėjusią savaitę čia įvyko vilkiko avarija, dėl to buvo užblokuota eismo juosta, susiformavo ilga spūstis. Tačiau „Via Lietuva“ teigia, kad vairuotojų nuogąstavimus išgirdo ir rado sprendimą.
Vairuotojai iškart atkreipė dėmesį
Magistralinis kelias Vilnius–Utena pastaraisiais metais stipriai pasikeitė. Nebeliko betoninės kelio dangos, galima važiuoti tyliau ir patogiau. Nors minėtame kelyje dar yra ruožų, kur rekonstrukcijos darbai dar nėra 100 proc. užbaigti, tikrasis vaizdas jau tikrai ryškėja.
Ir jis, deja, patinka ne visiems vairuotojams. LRT.lt jau rašė apie tai, kad eismo dalyviams užkliuvo 2024-ųjų lapkritį atverta 30 kilometrų ilgio atkarpa tarp Molėtų ir Utenos.
Žmonės pastebėjo, kad kelias vietomis įrengtas ant aukšto pylimo, važiuojamoji dalis siaura, iš abiejų pusių driekiasi atitvarai. Tad jei įvyktų avarija ar dėl gedimo sustotų transporto priemonė, ją apvažiuoti būtų neįmanoma.
Taip pat skaitykite
Panašių pastebėjimų vairuotojai turi ir dėl tos kelio Vilnius–Utena atkarpos, kuri įrengta „2+1“ principu. Čia iš esmės kelias yra trijų eismo juostų, tik vietomis viena kryptimi driekiasi dvi eismo juostos, kita kryptimi – viena.
Po kelių kilometrų lenkimo juosta pasikeičia į kitą pusę. Tai, anot kelininkų, paprasta sistema, leidžianti periodiškai, aiškiai ir saugiai atlikti lenkimus.
Ko bijota, tas ir nutiko
Visgi ta kelio pusė, kur eina viena eismo juosta, taip pat yra ganėtinai siaura ir iš abiejų pusių apribota atitvarais. Tad vėlgi apvažiuoti netikėtai atsiradusią kliūtį nėra galimybės.
O ko vairuotojai bijojo ir dėl ko perspėjo kelio projektuotojus, tas ir nutiko praėjusią savaitę. Kaip buvo pranešta, lapkričio 5-ąją kelio Molėtai–Vilnius atkarpoje visai netoli sostinės vilkikui sprogo padanga.
Taip pat skaitykite
Per incidentą sunkiasvorė transporto priemonė atsitrenkė į atitvarus ir laikinai užblokavo eismą viena kelio puse link Vilniaus. Dėl to susiformavo didelė transporto spūstis, eismo dalyviai ilgam įstrigo ir negalėjo tęsti kelionės.
Į susiklosčiusią situaciją sureagavo ir už valstybinės reikšmės kelius atsakinga valstybės bendrovė „Via Lietuva“.
„Suprantame, kad praėjusios savaitės situacija kelyje A14 Vilnius–Utena, kai dėl sunkiasvorės transporto priemonės padangos gedimo buvo sutrikdytas eismas, sukėlė nemažai klausimų ir nepasitenkinimo. Šis įvykis kartu parodė atitvarų svarbą skiriamojoje juostoje: sprogus sunkiasvorės transporto priemonės padangai, ji neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir nesusidūrė su kitais automobiliais, todėl pavyko išvengti galimai itin skaudžių pasekmių, žmonių sužalojimų ar net žūčių“, – LRT.lt komentavo „Via Lietuvos“ atstovas Vytenis Radžiūnas.
Rado sprendimą dėl kliūčių apvažiavimo
Kaip atkreipė dėmesį V. Radžiūnas, „2+1“ kelio sprendinys kelyje Vilnius–Utena buvo pasirinktas siekiant didesnio eismo saugumo. Pasak pašnekovo, priešingas eismo kryptis skiriantys atitvarai padeda išvengti vienų pavojingiausių eismo įvykių – priešpriešinių susidūrimų.
„Tačiau puikiai suprantame ir kitą šio sprendinio pusę: vienos eismo juostos ruože sugedus automobiliui ar įvykus eismo įvykiui, gali susidaryti spūstys, o eismas kurį laiką net visiškai sustoti. Kita vertus, tokios situacijos nėra būdingos tik „2+1“ profilio keliams. Eismas dėl avarijų ar kitų netikėtų įvykių gali sustoti ir kitokio tipo keliuose. Todėl svarbu ne tik mažinti eismo įvykių riziką, bet ir numatyti galimybes kuo operatyviau atkurti eismą jiems įvykus“, – tęsė jis.
Būtent todėl rekonstruojamame kelyje bendrovė „Via Lietuva“ numatė papildomą sprendimą, kuris turėtų padėti tokias situacijas spręsti – tai ištraukiami atitvarai. Anot „Via Lietuvos“ atstovo, iš viso bus bent 26 vietos, kur prireikus bus galima ištraukti atitvarus, per tas vietas galės judėti sustojęs automobilių srautas.
„Prireikus specialiosios tarnybos galės atverti atitvarus, perskirstyti transporto srautus ir organizuoti eismą aplenkiant kliūtį. Ištraukiamų atitvarų sistemos yra papildomas eismo saugumo sprendinys, kurio įrengimas kainuoja papildomai, tačiau dėl jo nereikia perdaryti jau atliktų kelio rekonstravimo darbų. Šių sistemų montavimo darbai vykdomi nuo spalio vidurio ir šiuo metu jau yra įpusėję. Planuojama, kad visi ištraukiami atitvarai bus sumontuoti lapkričio mėnesį“, – pasakojo V. Radžiūnas.
Anot pašnekovo, minėtame kelyje taip pat yra įrengta 20 avarinio sustojimo vietų. Jos išdėstytos maždaug kas kilometrą, kad sugedus transporto priemonei vairuotojai turėtų daugiau galimybių saugiai sustoti už pagrindinio eismo srauto ribų.
„Svarbu suprasti ir tai, kad joks infrastruktūros sprendinys negali visiškai užkirsti kelio avarijoms, automobilių gedimams ar kitiems netikėtiems įvykiams. Eisme dalyvauja visi – ir vairuotojai, ir transporto priemonės, ir kelias. Įrengdami kelią siekiame numatyti ir įdiegti sprendinius, kurie padėtų kuo greičiau į kelią grąžinti saugų eismą po įvykių“, – pabrėžė „Via Lietuvos“ atstovas.
