JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę vyksta į Aziją, tikėdamasis tarptautinėje arenoje žengti reikšmingų, dėmesį pritrauksiančių žingsnių, jo partijai patyrus skaudų pralaimėjimą kadencijos vidurio rinkimuose ir susilpnėjus jo politinėms pozicijoms šalies viduje.
Respublikonų prezidentas šia tarptautine kelione siekia pakeisti politinę padėtį savo naudai. Jis taip pat rengiasi istoriniam trišaliam susitikimui su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, per kurį ketinama aptarti šių šalių branduolinių ginklų arsenalus.
D. Trumpas jau seniai giriasi gebantis pasinaudoti savo santykiais su dviejų pagrindinių JAV geopolitinių priešininkių lyderiais, tačiau kokių nors reikšmingų susitarimų su jais pasiekti jam kol kas nepavyko.
Pirmiausia D. Trumpas vyks į Filipinus, kur antradienį susitiks su Pietryčių Azijos lyderiais, besitikinčiais JAV pagalbos atsveriant agresyvius Pekino veiksmus regione.
Trečiadienį D. Trumpas vyks į Kiniją dalyvauti Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo viršūnių susitikime. Ten jis trečią kartą šiais metais tiesiogiai susitiks su Xi Jinpingu, taip pat su V. Putinu.
Prieš metus per panašią kelionę į Aziją D. Trumpas susitarė su Kinija dėl prekybos paliaubų ir užsitikrino Japonijos bei Pietų Korėjos investicinius įsipareigojimus.
Šį kartą D. Trumpas į kelionę leidžiasi žinodamas, kad nuo sausio jo partija nebekontroliuos Kongreso, o visuomenės dėmesys pamažu krypsta į būsimus kandidatus, sieksiančius 2028 metais pakeisti jį prezidento poste.
„Manau, jis, kaip ir kiti prezidentai, suprato, kad kai šalies viduje padėtis tampa išties sudėtinga, reikia sėsti į lėktuvą ir vykti į užsienį“, – sakė buvęs demokratų prezidento Joe Bideno administracijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas, konsultacijų bendrovės „The Asia Group“ vadovas Kurtas Campbellas.
Panašiai elgėsi ir kai kurie D. Trumpo pirmtakai.
Demokratų prezidentas Barackas Obama 2014 m., praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jo partija prarado Senato kontrolę, išvyko į Pekiną derėtis su Xi Jinpingu dėl anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslų.
Respublikonų prezidentas George'as W. Bushas 2006 m., jo partijai praradus Kongreso kontrolę, dalyvavo APEC susitikime Vietname, nors šią jo kelionę temdė karas Irake.
Baltieji rūmai pranešė, kad Maniloje D. Trumpas pasirašys prekybos susitarimą su Tailandu ir keletą komercinių susitarimų, taip pat bus „garbės svečias“ per lyderių vakarienę.
Šendžene prieš susitikimą su Xi Jinpingu ir V. Putinu jis daugiausia dėmesio skirs prekybos klausimams.
Trumpo problemos gali jį lydėti ir užsienyje
D. Trumpas susiduria su vis didesniais vidaus politikos sunkumais, kurie gali apriboti jo veiksmų laisvę užsienyje.
Jo įvesti muitai ir karas su Iranu sulaukė neigiamos rinkėjų reakcijos.
Naujaisiais metais demokratams Kongrese turint daugumą, D. Trumpo galimybės grasinti importo muitais ar kariniais smūgiais – dviem svarbiais jo užsienio politikos įrankiais – bus labiau apribotos.
Dar praėjusią savaitę D. Trumpo pastangas skatinti dirbtinio intelekto plėtrą apsunkino naujas skandalas, kai, prisipažinęs turėjęs romaną su įtariama Kinijos vyriausybės agente, atsistatydino bendrovės „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.
Pekinas pareiškė esąs su tuo nesusijęs.
Gegužę per D. Trumpo kelionę į Kiniją J. Huangas kartu su prezidentu skrido jo lėktuvu „Air Force One“, o rugsėjį kartu su žmona sėdėjo prie pagrindinio stalo per D. Trumpo Vašingtone Xi Jinpingo garbei surengtą valstybinę vakarienę.
D. Trumpas tvirtino, kad JAV būtina išsaugoti lyderystę dirbtinio intelekto srityje, ir perspėjo apie rimtas pasekmes, jeigu šioje konkurencinėje kovoje nugalėtų Kinija.
Tačiau administracijos pareigūnai, pageidavę būti nežinomi, teigė, kad D. Trumpas susitikimo su Xi Jinpingu metu šio klausimo kelti neketina.
Pareigūnų nuomone, su bendrove „Nvidia“ susijęs skandalas neturėtų temdyti prezidento kelionės.
Nors administracija svarsto, kaip panaikinti teisines spragas ir dar labiau apriboti Kinijos bendrovių galimybes naudoti pažangius bendrovės „Nvidia“ bei kitų JAV įmonių gaminamus lustus, pareigūnai nesitiki, kad šie apribojimai paskatins Pekiną imtis atsakomųjų priemonių.
D. Trumpą lydės turtingiausias pasaulio žmogus, bendrovių „SpaceX“ ir „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, dažnai konsultuojantis prezidentą.
E. Muskas išleido mažiausiai 445 mln. JAV dolerių, siekdamas padėti respublikonams išlaikyti Kongreso kontrolę, ir demokratai ketina tirti jo ryšius su administracija.
Trumpo veiksmai užsienyje sulauks didesnio dėmesio JAV
D. Trumpui gali būti lengviau bendrauti su užsienio lyderiais nei su vis labiau tarpusavyje nesutariančiais savo politinės stovyklos atstovais.
Tačiau grįžus į Vašingtoną jo pareiškimai ir veiksmai per viršūnių susitikimus gali sulaukti didesnio dėmesio Kongreso komitetų posėdžiuose.
„Mes tai labai atidžiai stebėsime“, – sakė Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto aukščiausio rango demokratas, Niujorko valstijai atstovaujantis kongresmenas Gregory Meeksas.
Pasirodžius informacijai apie bendrovę „Nvidia“, G. Meeksas ir kiti įtakingi komiteto demokratai jau paragino administraciją pateikti daugiau duomenų apie leidimus eksportuoti pažangius dirbtinio intelekto lustus.
Demokratai taip pat sieks gerokai griežtesnės politikos V. Putino ir Xi Jinpingo atžvilgiu, abu šiuos lyderius laikydami autoritariniais vadovais.
„Atrodo, kad kai Xi ar Putinas atvyksta į Ameriką, jis jiems patiesia raudoną kilimą, tačiau atvykus kitoms JAV sąjungininkėms tokio sutikimo nebūna“, – sakė G. Meeksas.
Demokratai nori, kad administracija dėl karo Ukrainoje įvestų griežtesnes sankcijas Rusijai, ir ragina įgyvendinti susitarimą dėl ginklų tiekimo Taivanui, kuriam Kinija siekia užkirsti kelią.
D. Trumpas yra užsiminęs, kad norėtų su Xi Jinpingu ir V. Putinu aptarti branduolinių ginklų klausimą, nors Kinija anksčiau vengė įsitraukti į tokias derybas.
Kinijos branduolinių ginklų arsenalas yra gerokai mažesnis nei JAV ir Rusijos, todėl Pekinas turi mažiau paskatų sutikti su jo ribojimais.
Derybas taip pat temdys karai Irane ir Ukrainoje
Kelionė vyksta D. Trumpui susiduriant su svarbiais sprendimais dėl karo su Iranu, kurį daugelis laiko viena pagrindinių smarkiai sumažėjusio jo populiarumo JAV priežasčių.
Šis karas taip pat kelia ekonominį nestabilumą Azijoje, nes smarkiai išaugo aviacinio kuro ir dyzelino kainos.
D. Trumpas mėgino nesureikšminti tikimybės, kad įsakys atnaujinti didelio masto smūgius Iranui, tačiau kartu pareiškė nematantis reikalo derėtis.
Tikėtina, kad demokratai atidžiai stebės, ar prezidentas kels Xi Jinpingui ir V. Putinui klausimus dėl pranešimų, kad Kinija ir Rusija teikė pagalbą Teheranui. Anksčiau D. Trumpas į tokius pranešimus numodavo ranka.
Pastaruoju metu D. Trumpas pabrėžia galimybes pasiekti susitarimą dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į derybas Kinijoje pakviestas nebuvo, o tai sukėlė demokratų ir kai kurių griežtos politikos Rusijos atžvilgiu šalininkų Respublikonų partijoje pasipiktinimą.
Administracijos pareigūnų teigimu, vargu, ar per susitikimą D. Trumpas su V. Putinu aptars Ukrainos klausimą.
Dėl daugybės D. Trumpą slegiančių problemų nuošalyje gali likti ir kai kurie kitiems regiono lyderiams svarbūs klausimai, pirmiausia JAV paramos stiprumas siekiant atsverti Kinijos įtaką Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Tikimasi, kad Maniloje D. Trumpas dalyvaus keturšalio saugumo dialogo (QUAD), kuriame dalyvauja JAV, Australija, Indija ir Japonija, lyderių derybose. Tai bus pirmasis QUAD lyderių susitikimas nuo tada, kai D. Trumpas pernai sugrįžo į Baltuosius rūmus.
