Jau dešimtmečius žinome, kad katės daug ir kartais garsiai kniaukia žmonių akivaizdoje, tačiau būdamos tarp savo rūšies atstovų balsą rodo palyginti retai. Mokslininkai mano, kad tokiu būdu katės siekia paraginti žmones atlikti tam tikrus veiksmus, – netgi išskiriami skirtingi kniaukimo būdai, kai prašoma ėdalo, dėmesio ar leidimo įeiti pro uždarytas duris. Tačiau yra skirtumas tarp kniaukimo vien iš susierzinimo ir kniaukimo reikalaujant, kad šeimininkas ateitų ir išspręstų visas problemas, skelbia „ScienceAlert“.
San Paulo universiteto tyrėjai atrinko 38 namines kates, kurių šeimininkai teigė, kad jos gana dažnai kniaukia reikalaudamos ėdalo.
Katėms buvo duota užduotis, kurios jos negalėjo išspręsti vienos – mėgstamas skanėstas buvo įdėtas į mažą plastikinę dėžutę su skylutėmis. Katė galėjo užuosti skanėstą. Ji žinojo, kad jis ten yra. Tačiau savo jėgomis negalėjo jo pasiekti. Joms reikėjo įrankio, kurį turi tik žmogus – suimti daiktus leidžiančių nykščių.
Tada mokslininkai stebėjo, kas vyko per vieną minutę dviem skirtingomis sąlygomis: kai kambaryje buvo žmogus, kuris skyrė katei dėmesio, ir kai kambaryje nebuvo žmogaus.
Kai šalia buvo žmogus, kuriam buvo galima pasiskųsti, katės daug kniaukė.
Tyrėjai iš viso užfiksavo 86 kniauktelėjimus, kai kambaryje buvo žmogus, palyginti su vos 20-čia, kai katė buvo visiškai viena. Statistinė analizė parodė, kad tikimybė, jog katė kniauks, buvo daugiau nei 16 kartų didesnė, kai kambaryje buvo žmogus.
Mokslininkai taip pat užfiksavo, ką katės darė kniaukdamos. Jos dažnai nukreipdavo savo žvilgsnį į žmogų, kartais žvilgčiodamos tai į savo tariamą gelbėtoją, tai į užkandžių dėžutę – toks elgesys iš tiesų atrodė kaip prašymas kažkaip išspręsti susidariusią nepriimtiną situaciją.
Jei žmogaus nebuvo šalia, katė daugiau laiko praleisdavo stovėdama vietoje ir žiūrėdama į duris.
Tai leidžia manyti, kad katės ne tik skundėsi dėl tokios gyvenimo neteisybės, bet ir pritaikė savo elgesį priklausomai nuo to, ar šalia buvo tas, kuris galėtų ją ištaisyti.
Tyrimo išvados nebūtinai reiškia, kad katės sąmoningai suprato, jog jų šeimininkai gali išspręsti problemą, arba kad kiekvienas kniauktelėjimas buvo sąmoningas prašymas. Tačiau jos leidžia manyti, kad kniaukimas nėra vien nevalingas kačių jausmų išraiškos būdas.
Tyrimas čia.
