Europos Sąjungos sankcionuotai Šnaiderių šeimai netiesiogiai priklausančios „Mere“ parduotuvės Lietuvoje jau kelias savaites stovi uždarytos, o jų patalpų savininkai toliau skėsčioja rankomis. Lietuviai nerimauja, kad ten palikti produktai pradės gesti, nežino, kiek dar laiko negaus nuomos pajamų.
„Tyla iš Rusijos pusės“, – sakė Jonavoje veikusios „Mere“ parduotuvės patalpų bendrasavininkis Konstantinas Vytautas Bernatonis. „Blogiausia, kad prekių nepasiima. Jie ten yra privežę visokių dešrų, kurios turi dviejų savaičių galiojimo terminą“, – pridūrė jis.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- ES į sankcionuotų asmenų sąrašą įtraukė rusų okupuotose Ukrainos teritorijose parduotuves valdančius brolius Sergejų ir Andrejų Šnaiderius bei jų motiną Valentiną Šnaider.
- Šnaideriams priklauso Lietuvoje veikęs parduotuvių tinklas „Mere“. Įsigaliojus naujausiam sankcijų paketui, parduotuvės buvo uždarytos.
- Patalpas „Mere“ nuomoję verslininkai sako nežinantys, ką daryti su ten paliktomis prekėmis, laukia Lietuvos valstybinių institucijų išaiškinimo.
- Lietuviai teigė, kad verslo santykius su parduotuvių tinklu „Mere“ užmezgė dar iki karo Ukrainoje pradžios, teisinosi nežinoję, kam iš tikro bendrovė priklauso.
Įšaldytas turtas
Europos Sąjungos Taryba rusiško prekybos tinklo grupės „Svetofor Group“ savininkus į sankcionuotų asmenų sąrašą įtraukė liepos 23-iąją, o jau kitą dieną buvo uždarytos jiems priklausančios „Mere“ parduotuvės Lietuvoje.
Sankcionuoti trys su „Svetofor Group“ susiję asmenys: broliai Sergejus ir Andrejus Šnaideriai bei jų motina Valentina Šnaider.
Oficialiame Europos Sąjungos Tarybos dokumente nurodoma, kad jie yra rusų verslininkai, „Svetofor Group“ bendraįkūrėjai ir bendrasavininkiai, o ši bendrovė valdo daugiau nei 2,2 tūkst. pigių prekių parduotuvių Rusijoje ir kitose šalyse, naudojasi tokiais prekių ženklais, kaip „Svetofor“, „Mere“ ir „MyPrice“.
„Grupės struktūrą sudaro šimtai bendrovių, veikiančių su „Torgservice Group of Companies“ prekių ženklu. „Svetofor“ tinklas yra vienas iš penkių didžiausių maisto prekių tinklų Rusijoje.
Šnaiderių mažmeninės prekybos imperija vaidina svarbų vaidmenį remiant Rusijos vidaus ekonomiką. „Svetofor Group“ okupuotame Kryme veikia nuo 2014 metų, be to, valdo pigių prekių parduotuves „Svetofor“ ir „Majak“ okupuotose Ukrainos teritorijose, įskaitant Chersoną, Luhanską ir Donecką“, – nurodo Europos Sąjungos Taryba.
Kaip vėliau informavo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), Europos Sąjungoje įšaldytos visos šiems asmenims priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.
Taip pat šiems asmenims arba jų naudai neleidžiama nei tiesiogiai, nei netiesiogiai naudotis jokiomis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.
Liepos 27 dieną EIM kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašydama įvertinti, ar Europos Sąjungos 21-uoju sankcijų paketu sankcionuoti asmenys yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis ar kitais subjektais ir ar yra pagrindas jų atžvilgiu taikyti teisės aktuose numatytas ribojamąsias priemones.
„Kai sankcionuoti Rusijos verslo interesai mėgina grįžti į mūsų rinką kitais pavadinimais ar per tarpininkus, tai nėra tik verslo klausimas – tai bandymas apeiti Europos Sąjungos sankcijas. Tokiems bandymams Lietuvoje vietos nebus. Ginsime savo rinką, darbuotojus ir nacionalinio saugumo interesus, o kiekvienas galimas sankcijų apėjimo atvejis bus principingai vertinamas“, – pranešime teigė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Lieka nežinioje
Tuo metu patalpas „Mere“ nuomoję Lietuvos verslininkai teigė, kad vis dar nesulaukia pakankamai informacijos dėl to, kaip turėtų elgtis susiklosčiusioje situacijoje.
„Kreipėmės tiek į EIM, tiek į FNTT. Pirmieji atsakė, kad tai ne jų kompetencija, o antrieji nurodė, kad atsakymui turi 20 darbo dienų“, – LRT.lt sakė vienas patalpas Kaune valdantis verslininkas.
„Suprantu, tai yra precedento neturintis atvejis. Tačiau sprendimą jie priima greitai, o jo įgyvendinimui nepasiruošia. Dabar visi pakabinti, ir niekas nežino, ką daryti“, – svarstė jis.
Šiuo metu nebeveikiančiame „Mere“ tinklalapyje buvo nurodoma, kad prekybos tinklas Lietuvoje valdo 26 parduotuves. Prekybos vietų buvo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Jonavoje, Utenoje, Tauragėje, Telšiuose, Kretingoje, Plungėje, Šilutėje, Radviliškyje, Šalčininkuose, Jurbarke ir Naujojoje Akmenėje.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, „Mere“ savo patalpas nuomojosi bent iš 17 skirtingų bendrovių ar fizinių asmenų.
Kaip sakė jo tapatybės neviešinti paprašęs verslininkas, jo bendrovė, remdamasi Civiliniu kodeksu, jau yra inicijavusi nuomos sutarties su „Mere“ nutraukimą.
„Pačioje vietoje paliktos prekės, uždaryta, išjungta šviesa, ir tiek. Įeiti į parduotuvę nei mes turime teisę, nei „Mere“ eina į ją. Ar suges produktai? Paklausėme Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, ką tokiu atveju daryti, kai pradės gesti. Kol kas gendančių prekių nėra, nes veikia šaldytuvas, tai laukiame“, – pasakojo vyras.
Pasak jo, šiuo metu „Mere“ su jais yra visiškai atsiskaičiusi, nes dar neišrašyta sąskaita už paskutinį nuomos mėnesį – liepą.
„Kiek suprantu, jų domenai yra užblokuoti, elektroninio pašto adresai neveikia. Tai kontakto nėra“, – aiškino jis.
Kalbant apie darbą su dabar jau sankcionuota bendrove, verslininkas aiškino, kad „Mere“ kainos išties buvo labai geros.
„Žmonių srautas į tą parduotuvę irgi buvo geras. Mums buvo patrauklus nuomininkas. Jie atėjo prieš karą. Galiu pasakyti, kad mes sutartį pasirašę 2020 metais. Minčių apie karą nebuvo tuo metu“, – sakė pašnekovas.
Su „Ola“ nekalba
Vos paskelbus apie „Mere“ parduotuvių uždarymą, žmonių dėmesį patraukė prieš mėnesį Šiauliuose atsidariusi „Ola“. Imta įtarinėti, kad, prisidengus nauju vardu, bus bandoma apeiti ką tik įvestas sankcijas.
Tačiau „Mere“ patalpų savininkai teigė, kad bent kol kas iš „Ola“ jokių užklausų apie galimybę nuomotis tas pačias patalpas nesulaukė.
„Dėl naujų nuomininkų bandome galvoti. Pasibaigus šiems procesams, kad iškart perimtų jų vietą. Kol kas negaliu įvardyti, bet tikrai ne „Ola“. Su vietiniais kalbame“, – LRT.lt sakė patalpas Panevėžyje valdančios „JK ranga NT“ vadovas Arnoldas Kleiba.
Pašnekovo teigimu, situacija jų „Mere“ vietoje – tokia pat, kaip ir Kaune, t. y. „viskas sustingę ir nieko nevyksta“.
A. Kleiba pasakojo, kad patalpas Panevėžio Ramygalos gatvėje prieš penkerius metus įsigijo kartu su nuomininkais.
„Mere“ ten jau buvo įsikūrusi. Mes tik praėjusiais metais pratęsėme sutartį dar dvejiems metams. Taip, buvo rizika, mes ir galvojome... Buvo kitų potencialių parduotuvių, kurios norėjo perimti po šios sutarties pasibaigimo. Būtų tada ėjusi kalba, galvojome apie tai“, – paklaustas apie įvestas sankcijas kalbėjo verslininkas.
Jo teigimu, bendrovės nuostoliai priklausys nuo to, kiek viskas užtruks.
„Kiekvieną mėnesį patiriame po 6 tūkst. eurų nuostolio. Kiek laiko būsime neįleidžiami, tiek ir to nuostolio patirsime. Lūkestis, kad kuo greičiau išspręstume situaciją, įleistume kitus nuomininkus“, – sakė jis.
Nesulaukęs užklausų iš „Ola“ teigė ir patalpas Jonavos Žeimių gatvėje valdantis K. V. Bernatonis.
„Dėl „Ola“ – galai žino. Vienas išeina, mes nuomojame kitam. Nieko nesame prisiekę“, – sakė vyras ir pridūrė, kad jau turi bent penkis nuomininkus, kurie norėtų užimti „Mere“ vietą.
Jis pasakojo, kad šiuo metu aptariamose patalpose tebeveikia vaistinė, o „Mere“ teritorija yra atitverta.
„Mes norime, kad jie išeitų, tada toliau spręstume savo reikalus. Už nuomą jie praėjusį mėnesį atsiskaitė iki cento. Dabar mėnesio pradžia, rašytume sąskaitą už praėjusį mėnesį. Tai kol kas už vieną paskutinį liepos mėnesį negavome. 7-ą dieną išrašydavome, iki 15-os dienos sumokėdavo“, – prisiminė jis.
Savo ruožtu patalpas Plungės Salantų gatvėje valdančios įmonės „Sidona“ vadovas Donatas Daukša taip pat teigė problemų su „Mere“ anksčiau neturėjęs.
„Jokių problemų nebūdavo su jais, – pasakojo jis. – Dėl naujų nuomininkų – kai atsilaisvins, bandysime ieškoti. Kol patalpos nėra perduotos pagal priėmimo–perdavimo aktą, mes nieko negalime daryti.“
Paklaustas apie Europos Sąjungos sankcijas verslininkas aiškino, kad jiems aktualiausia buvo pinigai.
„Matote, mums aktualiausia buvo, kad būtų pinigai. Į tą (Europos Sąjungos sankcijas) nelabai gilinausi. Visa produkcija buvo vežama ir iš lietuvių įmonių – maisto produktai, viskas. Nors aš ten neinu ir neperku. Nežinau net jų asortimento“, – sakė D. Daukša.
K. V. Bernatonis dar pridūrė, kad sutartį su „Mere“ pasirašė 2021 metais ir nežinojo, jog tikrieji jos savininkai yra iš Rusijos.
Dirbo pelningai
Šnaideriai Lietuvoje veikė bent su dviem įmonėmis – „Litproduktai“ ir „Valientė“. Pirmosios akcininku S. Šnaideris yra tiesiogiai, o antrosios – per Ispanijoje registruotą įmonę „Vigalight“.
„Valientė“ vardas figūruoja ir daugumoje patalpų nuomos sutarčių. Juridinių asmenų registro duomenimis, 2019 metais įsteigta bendrovė pernai gavo 75,8 mln. eurų pajamų, uždirbo 1 mln. eurų grynojo pelno.
Jos finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad „Valientė“ taip pat turėjo padalinių Latvijoje bei Estijoje, o 2025 metų pabaigoje joje dirbo 332 darbuotojai, iš kurių 252 – Lietuvoje, 80 – Latvijoje.
„2025 metų gruodžio 31 d. turėjo 22 parduotuves Lietuvoje, Latvijoje – 5 parduotuves“, – rašoma dokumente.
„Sodros“ duomenimis, rugpjūčio 3 dieną „Valientė“ turėjo 262 darbuotojus, kuriems birželį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1 584,38 euro (apie 1 066 eurus į rankas).
„Mere“ darbuotojai – lygiai taip pat, kaip ir patalpų nuomotojai ar prekių tiekėjai, – palikti nežinioje.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šią savaitę priminė, kad darbuotojai, kurių darbdavio ar jam atstovaujančio asmens buvimo vietos neįmanoma nustatyti, gali kreiptis į juos dėl pažymos, patvirtinančios darbo sutarties pasibaigimą.
„Darbdavio dingimas nereiškia, kad darbuotojas turi neribotą laiką laukti ar lieka įstrigęs nenutrauktuose darbo santykiuose, – pranešime teigė Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Įstatymuose numatyta procedūra leidžia VDI konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą, kai, atlikus tyrimą, darbdavio ar jo atstovų buvimo vietos nustatyti nepavyksta.“
Norėdami prisiteisti nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, darbuotojai turi teisę kreiptis į prie VDI veikiančią Darbo ginčų komisiją.
Apie tai, kad telkia nukentėjusius nuo „Mere“ vadovų veiksmų ir neatsiskaitymo, šią savaitę pranešė advokatų kontora „Hublegal“.
„Teisininkų vertinimu, didžiausią pavojų nukentėjusiems asmenims kelia būtent laikas, nes kol valstybės institucijos vertina sankcijų taikymo mechanizmus, egzistuoja reali rizika, kad „Mere“ tinklo valdymo bendrovės bus tyčia paliktos likimo valiai be jokio turto, o kreditorių reikalavimai taps neįvykdomi“, – įspėjama jų pranešime žiniasklaidai.
