JAV po kadencijos vidurio rinkimų keičiasi politinių jėgų pusiausvyra – demokratai susigrąžina ne tik Atstovų Rūmų, bet ir Senato kontrolę. Tai reikšmingai apribos prezidento Donaldo Trumpo galimybes įgyvendinti savo darbotvarkę per likusius dvejus kadencijos metus. Vis dėlto, kaip pažymi politikos apžvalgininkai, prezidentas išsaugos nemažai galių, o rinkimų rezultatai dar neatsako į klausimą, kokia kryptimi pasuks pačios partijos.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše:
Istorikas, Milersvilio universiteto Pensilvanijoje profesorius emeritas Saulius Sužiedėlis šiuos rezultatus vadina netikėtu triuškinamu respublikonų pralaimėjimu. Jo vertinimu, rinkimai tapo savotišku referendumu dėl paties D. Trumpo ir jo vykdomos politikos.
„Tai reiškia, kad jo politika bus gerokai apribota – tiek vidaus, tiek ypač užsienio. Tas posūkis yra gana svarbus“, – sako S. Sužiedėlis.
Jis atkreipia dėmesį ir į Teksaso rezultatus. Čia pralaimėjo milijardieriaus Elono Musko remti respublikonų kandidatai – gubernatorius Gregas Abbottas ir į Senatą kandidatavęs Kenas Paxtonas. Pasak istoriko, tai rodo, kad rinkimų rezultatai yra nepalankūs ne tik D. Trumpui, bet ir įtakingiems jo sąjungininkams iš verslo pasaulio. S. Sužiedėlio teigimu, dabar svarbiausias klausimas – kokia bus Respublikonų partijos ateitis.
„Ar ji grįš į kažkokią nuosaikesnę srovę, ar pasiliks tokia, kokia yra dabar? Galimas daiktas, ji suskils į dvi frakcijas – vieną trumpistinę, kitą galbūt nuosaikesnę. Tai būtų labai svarbus lūžis JAV istorijoje“, – svarsto istorikas.
Niujorko politikos analizės centro prezidentas Žilvinas Šilėnas pabrėžia, kad, nors demokratai įgijo daugiau galimybių kontroliuoti Kongreso darbą, D. Trumpas dar turės nemažai laisvės veikti. Prezidentas galės naudotis veto teise, o užsienio politikoje jo galimybės išliks gana plačios.
JAV politinėje sistemoje veikia valdžių atsvarų ir stabdžių principas, tačiau tai nereiškia, kad prezidentas negali veikti savarankiškai.
„Kalbant apie tai, kiek jis gali valdyti dekretais, kiek gali veikti užsienio politikoje, jis dar tikrai daug ką gali padaryti“, – sako Ž. Šilėnas.
Demokratų pergalė nebūtinai pakeis užsienio politiką
Demokratai žada peržiūrėti kai kuriuos D. Trumpo administracijos sprendimus, susijusius su sveikatos apsauga, valstybės išlaidomis ir muitais. Ž. Šilėno vertinimu, dalį D. Trumpo sprendimų demokratai mėgins pakeisti. Tačiau galimybės priklausys nuo to, kaip šie sprendimai buvo įgyvendinti. Vis dėlto didesnių pokyčių užsienio politikoje jis nesitiki.
„Daug kas Lietuvoje įsivaizduoja, kad demokratai, laimėję rinkimus, puls vykdyti Europai arba Ukrainai palankią politiką. Bijau, kad taip nebus ir naujoji valdžia visiškai panirs į vidaus politiką – užsiims mokesčiais, sveikatos apsauga. Nemanau, kad užsienio politika bus dominuojanti“, – teigia Ž. Šilėnas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad rinkimų rezultatai gali būti skirtingai interpretuojami abiejų partijų viduje. Respublikonų radikalusis, vadinamasis MAGA, sparnas gali teigti, kad partija pralaimėjo dėl to, jog D. Trumpas nukrypo nuo judėjimo principų įsiverždamas į Iraną, o demokratų kairysis sparnas – kad pergalę lėmė būtent posūkis į socializmą.
„Blogiausias variantas būtų, jei abi radikaliosios pusės iš šių rinkimų nieko nepasimokytų ir toliau vykdytų savo politiką“, – tęsia Ž. Šilėnas.
Rinkėjus papiktino ne tik brangstantis pragyvenimas
S. Sužiedėlis nesutinka, kad rinkėjų pasirinkimą daugiausia lėmė ekonominiai klausimai – infliacija ir brangstantis kasdienis gyvenimas. Nors šie veiksniai buvo svarbūs, pastarosiomis savaitėmis, jo teigimu, vis daugiau dėmesio sulaukė ir korupcijos tema.
„Be abejo, infliaciją matome, ją jaučiame. Tas pragyvenimas brangsta, žmonės pyksta, jaudinasi dėl to. Tačiau pastaruoju metu labai iškilo korupcijos klausimas. Tai jau daugiau moralinis lūžis – vieša, tiesiog neslepiama korupcija. Gal tai neatsiskleidžia žiniasklaidoje, bet mes, kurie gyvename čia, jaučiame didelį pasipiktinimą. Yra tas moralinis pagrindas, pasipriešinimas šiai korupcijai“, – kalba pašnekovas.
Jis mini ir visuomenės reakciją į imigracijos politiką. Net dalis rinkėjų, kurie nepritarė migracijai, pasibaisėjo, anot jo, šiurkščiais jos įgyvendinimo būdais.
„Daugelis, kurie nenorėjo tų migrantų, pasibaisėjo grubia, smurtinga politika, kai agentai užsimaskavę veržiasi į žmonių butus, muša. Tai irgi daug ką paveikė“, – priduria S. Sužiedėlis.
Demokratų vienybė ir 2028-ųjų rinkimai – atviri klausimai
Nors demokratams pavyko laimėti rinkimus, partijoje netrūksta skirtingų pažiūrų politikų – nuo nuosaikių iki radikalesnių. S. Sužiedėlis primena, kad vidiniai nesutarimai šiai partijai nėra naujiena, tačiau kol kas nesiima prognozuoti, ar jie trukdys išlaikyti vienybę.
„Jie visuomet buvo susiskaldę, tai faktas. Kairysis sparnas yra, yra ir gana radikalus, ir nuosaikesnis. Tačiau manau, kad jie galbūt pasimokys iš praeities klaidų. Nežinau, čia jau ateities klausimas“, – sako istorikas.
Dar didesnį neapibrėžtumą jis įžvelgia Respublikonų partijoje – ar joje atsiras stipresnė konservatyvi, nuo D. Trumpo nepriklausoma kryptis.
Ž. Šilėnas savo ruožtu ragina dabartinių rezultatų nelaikyti išankstiniu 2028-ųjų rinkimų scenarijumi. Per dvejus metus gali pasikeisti ir politinė situacija, ir pačių partijų strategijos.
„Demokratai gali pridaryti klaidų, respublikonai gali pasimokyti iš savųjų. Amerika gali įsivelti į dar vieną karą arba kokį nors karą užbaigti. Per tuos dvejus metus labai daug kas gali pasikeisti, todėl paprastų prognozių čia nėra. Tos bangos kyla, jos ir leidžiasi“, – sako jis.
Ž. Šilėno teigimu, nereikėtų nei nurašyti respublikonų, nei pernelyg iškelti demokratų. Kai kuriuos respublikonų pralaimėjimus lėmė ir partijai nepalankūs sprendimai dėl kandidatų – dalis stiprių politikų buvo nustumti į šalį arba patys pasitraukė iš rinkimų.
„Pavyzdžiui, Teksase G. Abbottas pradėjo švietimo reformą. O kai pradedi švietimo reformą, populiarumo taškų tikrai nepelnai“, – priduria pašnekovas.
Parengė Ignas Ramanauskas
