Vien Vilniuje keliasdešimt tūkstančių asmenų gyvena negyvenamosios paskirties būstuose. Daliai teks mokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kurio tarifas tam tikrais atvejais gali siekti 3,2 proc. Pavyzdžiui, už 100 tūkst. eurų vertės loftą tektų sumokėti net 3 200 eurų.
Nuo 2026 m. įsigaliojo nauji NT mokesčio tarifai. Gyvenantiems gyvenamosios paskirties būste ir jame deklaravusiems gyvenamąją vietą sukti galvos nereikės.
Už tokį NT mokėti reikės tik tada, kai jo vertė viršys 450 tūkst. eurų, o nuosavybę valdant dviem asmenims, neapmokestinamoji riba išaugs iki 900 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite
Pasitikrinti savo NT vertę galite čia.
Vis dėlto tie, kurie gyvena negyvenamosios paskirties būste, gali susidurti su didesniais mokesčiais.
Tai aktualiausia didmiesčių gyventojams, kur dalis žmonių gyvena loftuose. Įprastai tai senos gamybinės ar administracinės paskirties patalpos, kurios po konversijos virto būstais, tačiau jų paskirtis liko nepakitusi.
Vilniaus miesto savivaldybė skaičiuoja, kad žmonių, gyvenančių negyvenamosios paskirties būste, yra dešimtys tūkstančių.
„Asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties patalpose, preliminariai skaičiuojama dešimtimis tūkstančių. Tarp tokių patalpų – ir vadinamieji loftai, viešbučiai, poilsio paskirties patalpos, sodų bendrijos“, – komentuoja Vilniaus savivaldybės komunikacijos skyriaus atstovė Indrė Naureckaitė.
Kyla klausimas, kokį NT mokestį turės mokėti tokiame būste gyvenantys asmenys.
„Prieš keletą metų įsigijau loftą Vilniuje, Naujamiestyje, kurio paskirtis – „gamybinės“ patalpos. Čia esu deklaravusi ir gyvenamąją vietą. Tad klausimas, ar šitas objektas patenka į pagrindinio gyvenamojo būsto apibrėžimą, kai NT mokestis pradedamas taikyti tik NT objektui viršijus 450 tūkst. eurų vertę, ar teks jau nuo pirmo euro mokėti už turimą turtą“, – LRT.lt klausia vilnietė Rasa.
Mokesčio gali pavykti išvengti
Vilniaus miesto savivaldybė ramina, kad daliai lofte gyvenančių asmenų mokėti nieko nereikės, mat dar 2019 m. priimta lengvata.
„Kai pastatai ar patalpos naudojami ne pagal paskirtį, jie gali būti įtraukti į sąrašą objektų, kuriems taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokestis.
Visgi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu sostinėje nuo 2019 metų galioja išimtis – gyventojai yra atleidžiami nuo mokesčio, jeigu negyvenamosios paskirties turtą faktiškai naudoja gyventi, jame deklaruoja gyvenamąją vietą ir tai yra vienintelis turto savininko ir jo šeimos narių nuosavybės teise valdomas NT (išskyrus garažus, pagalbinio ūkio ir inžinerinius statinius)“, – pažymi I. Naureckaitė.
Gyventojai yra atleidžiami nuo mokesčio mokėjimo, jeigu negyvenamosios paskirties turtą faktiškai naudoja gyventi, jame deklaruoja gyvenamąją vietą ir tai yra vienintelis turto savininko ir jo šeimos narių nuosavybės teise valdomas NT.
Vilniaus miesto savivaldybė
Vadinasi, jei asmuo gyvena lofte ar kitokiame pastate, kurio paskirtis „administracinė“, „gamybinė“ ir t. t. (išskyrus garažų, pagalbinio ūkio ir inžinerinių statinių paskirties statinius (patalpas)), jam NT mokestį teks mokėti tik turto vertei viršijus 450 tūkst. eurų.
Kai kam teks mokėti tūkstančius eurų
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Martynas Endrijaitis primena, kad tie, kam netaikoma Vilniaus savivaldybės mokesčio lengvata, už gyvenimą lofte, jei jo paskirtis negyvenamoji, turės sumokėti.
Pavyzdžiui, Vilnius už nekilnojamojo turto naudojimą ne pagal paskirtį yra nustatęs 3 proc. NT mokesčio tarifą, plius 0,2 proc. sudaro gynybos dedamoji.
Vadinasi, jei asmuo Naujamiestyje gyvena 200 tūkst. eurų vertės lofte ir tai nėra jo vienintelis NT objektas arba asmuo ten nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, kitąmet deklaruojant NT jam tektų sumokėti net 6 400 eurų siekiantį NT mokestį.
Tiesa, pareiga tikrinti, ar asmuo NT objektą naudoja pagal paskirtį, tenka Vilniaus miesto savivaldybei, o pastaroji LRT.lt nurodė tokius tikrinimus atliekanti tik gavusi skundą.
Tad tikėtina, kad dalis vilniečių prasmuks mokėdami ne 3 proc. tarifą (už būsto naudojimą ne pagal paskirtį), o, tarkime, 1 proc. (gamybinės patalpos) + 0,2 proc. gynybos dedamoji. Tokiu atveju už NT per metus teks sumokėti 2 400 eurų.
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėja Sonata Šėlienė pažymi, kad Kaune negyvenamųjų patalpų savininkai turės mokėti 0,5 proc. mokestį ir papildomai 0,2 proc. gynybos dedamąją.
Vadinasi, už negyvenamosios paskirties loftą, kurio vertė siekia 100 tūkst. eurų, kitąmet teks sumokėti 700 eurų mokestį. Vis dėlto dalis žmonių galės kreiptis į savivaldybę dėl atleidimo nuo mokesčio.
„Konkrečių išimčių taikoma nėra, tačiau, vadovaujantis mokesčių lengvatų teikimo taisyklėmis, asmenys (bedarbiai, pensininkai, jaunos šeimos, netekę maitintojo ir t. t.) gali kreiptis dėl lengvatos. Įvertinusi aplinkybių visumą, Kauno miesto taryba sprendžia, ar tokį asmenį atleisti nuo mokesčių mokėjimo“, – sako S. Šėlienė.
Vilniaus savivaldybė: loftai daliai gyventojų yra patraukli ir prieinamesnė alternatyva
Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, kad pastatų konversija gali leisti didinti gyvenamojo būsto skaičių mieste ir gerinti būsto prieinamumą.
Be to, akcentuojama, kad pastato pritaikymas naujai funkcijai jo nenugriaunant, o pernaudojant tuos pačius resursus, yra žymiai tvaresnė alternatyva naujai statybai ir galimybė atliepti didesnį prieinamo būsto poreikį.
„Todėl viešojoje erdvėje sklandant nuogąstavimams dėl būsto įperkamumo, loftai daliai gyventojų yra patraukli ir prieinamesnė alternatyva“, – pažymi I. Naureckaitė.
Viešojoje erdvėje sklandant nuogąstavimams dėl būsto įperkamumo, loftai daliai gyventojų yra patraukli ir prieinamesnė alternatyva
Vilniaus miesto savivaldybė
Vis dėlto, jos teigimu, dabartinis teisinis reguliavimas kelia iššūkių norint buvusias gamybines, administracines ar kitas negyvenamosios paskirties patalpas pritaikyti gyventi ir įteisinti jų naudojimą pagal gyvenamąją paskirtį.
„Todėl Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Aplinkos ministerija, ieško modelio, skatinančio senų patalpų panaudojimą ir leidžiančio gyventojams lengviau pakeisti paskirtį į gyvenamąją, bet kartu apsaugančio pačių gyventojų interesus gyventi normas atitinkančiose patalpose“, – teigia I. Naureckaitė.
VMI naujovė
M. Endrijaitis taip pat primena, kad šiemet deklaruojant NT laukia naujovė. Anksčiau NT savininkai patys turėdavo rasti savo NT vertę ir paskaičiuoti, kiek teks sumokėti, o ateinančiais metais tai už žmogų padarys pati VMI.
M. Endrijaičio teigimu, už 2026 m. mokestinį laikotarpį nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims turi būti apskaičiuotas ir pateiktas iki 2027 m. kovo 1 d., o mokestį gyventojai turės sumokėti iki kovo 15 d.
Tie, kurie neturės pinigų sumokėti mokesčio, galės kreiptis į VMI dėl mokestinės paskolos, t. y. skolos sumokėjimo dalimis ar atidėjimo.
„Sudarius mokestinės paskolos sutartį, už suteiktą mokestinę paskolą kiekvieną mėnesį yra mokamos palūkanos“, – pažymi M. Endrijaitis.
Jeigu asmuo NT mokesčio nesumokės, nors tą privalėjo padaryti, bus vykdomas išieškojimas.
„Pagal naują tvarką, įsigaliojusią nuo 2026-06-30, gali būti priimtas sprendimas nurašyti nepriemoką iš sąskaitų, pritaikant neišieškomą sumą, atitinkančią minimalių vartojimo poreikių dydį (2026 m. – 468 Eur), kurią kiekvieną mėnesį gyventojas gali naudoti asmeninėms reikmėms. Jei antstoliai jau vykdo išieškojimą iš asmens valstybės ar kitų kreditorių naudai, tokiu atveju bus priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Tai vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, t. y. išieškojimas bus perduotas antstoliui, todėl gyventojas patirs papildomų išlaidų“, – primena VMI vadovas.
