Tūkstančiai jaunų danų trečiadienį išėjo į gatves protestuoti prieš vyriausybės planą sumažinti išmokas studentams, prisijungę prie Europos jaunimo pasipiktinimo bangos.
Vienuolika vidurinių mokyklų mokinių ir universitetų studentų asociacijų su šūkiu „Gana yra gana“ surengė eitynes nuo Kopenhagos miesto rotušės aikštės iki parlamento, protestuodamos prieš siūlomus išlaidų mažinimus siekiant sutaupyti lėšų išlaidoms gynybai.
Prancūzijoje prasidėję mokinių ir studentų protestai pastarosiomis savaitėmis išplito į kitas Europos šalis.
Pasak organizatorių, visoje Danijoje streikavo apie 40 tūkst. mokinių ir studentų iš 57 mokyklų, įskaitant 12 000–13 000 protestuotojų Kopenhagoje.
Sostinės policija pasiuntė į gatves gausias pajėgas, kad palaikytų tvarką per demonstraciją, kuri vyko taikioje atmosferoje po saulėtu rudens dangumi.
Tūkstančiai jaunuolių skandavo „Sulaužyti pažadai“ ir nešė plakatus su užrašais „Išsaugokite SU“ (danų kalbos santrumpa, reiškianti išmokas studentams), „Mažiau paramos – mažiau išsilavinimo“ ir „Neapgaudinėkite jaunimo“.
„Danijoje gauname finansavimą ir ekonominę paramą mokslui, ir tuo labai didžiuojamės“, – sakė vienas iš protesto organizatorių, Danijos vidurinių mokyklų mokinių asociacijos pirmininkas Oscaras Tonsbergas Hoffmannas.
Naujienų agentūrai AFP jis teigė, kad būtų neteisinga griauti „vieną iš stipriausių švietimo sistemų pasaulyje“.
Danijos centro kairiųjų vyriausybė biudžeto įstatymo projekte planuoja panaikinti SU išmoką besimokantiesiems, gyvenantiems su tėvais, ir tiems, kurių tėvų bendros metinės pajamos viršija 700 tūkst. Danijos kronų (92,695 tūkst. eurų).
Suma, skiriama jaunuoliams, kurių tėvai per metus uždirba nuo 419 589 iki 700 000 kronų, būtų nustatoma progresiniu principu.
Iki šiol SU išmoka buvo skiriama visiems vyresniems nei 18 metų besimokantiems asmenims, o tai reiškia, kad ją gauna ir vidurinių mokyklų moksleiviai, ir universitetų studentai.
23-ejų agronomijos studentas Kieranas Hindshaw sakė, kad jaučiasi išduotas vyriausybės.
„Labai pikta, kad Danijoje pagaliau turime esą „raudonąją“ vyriausybę, į kurią įeina kairiųjų partijos, bet mums vis tiek mažinamos socialinės išmokos ir jaunimo finansinė parama, o jie tuo metu finansuoja įmonių pelno mokesčio sumažinimus ir karą“, – sakė jis agentūrai AFP.
„Tikiuosi, kad jie atkreips dėmesį į šią demonstraciją ir pakeis savo nuomonę“, – pridūrė jis.
Pasak Aukštojo mokslo ministerijos, apie 14 tūkst. mokinių ir studentų turėtų netekti savo stipendijos, o maždaug 8 tūkst. – gaus mažesnę.
Nuo 1970 metų galiojanti SU sistema yra vienas iš Danijos egalitarinės universitetų sistemos kertinių akmenų, leidžiantis visiems jaunuoliams įgyti išsilavinimą nepriklausomai nuo tėvų pajamų.
Besimokantieji, gyvenantys su tėvais, šiuo metu gauna 1 154 kronas (153 eurus) per mėnesį, o gyvenantys atskirai – 7 426 kronas (986 eurus).
„Nedidelė pagalba“
Vyriausybė taip pat yra pasiūliusi, kad bedarbio pašalpos universitetą neseniai baigusiems asmenims būtų mokamos tik tiems absolventams, kurie per paskutinius 24 savo studijų mėnesius dirbo 18 mėnesių.
Proteste dalyvavusi vidurinės mokyklos mokinė Dagmar Demuth sakė, kad SU besimokantiesiems leidžia lengviau sudurti galą su galu.
„Tai svarbu, kai mokaisi ir stengiesi įgyti išsilavinimą. Sunku pačiam apmokėti savo išlaidas, todėl kartais malonu sulaukti nedidelės pagalbos gaunant SU“, – sakė ji agentūrai AFP.
Studentų asociacijos atstovas O. Tonsbergas Hoffmannas teigė, kad vidurinių mokyklų organizacijos bandė užmegzti dialogą su vyriausybe, bet jų pastangos nebuvo sėkmingos.
Vyriausybėje Socialistų liaudies partija ir Socialliberalų partija prieštaravo išlaidų švietimui mažinimui, tačiau galiausiai vis dėlto palaikė šį pasiūlymą.
Pasiaiškinti visų pirma teko vidaus ir ekonomikos reikalų ministrei Pia Olsen Dyhr, nes ji buvo žadėjusi, kad jos Socialistų liaudies partija nelies studentų stipendijų sistemos.
„Ne paslaptis, kad tai nebuvo mūsų iniciatyva. Tačiau šioje vyriausybėje esame pasiekę kompromisų, ir aš visiškai juos palaikau“, – pareiškė ji.
Tuo metu pramonės ministras ir socialliberalų lyderis Martinas Lidegaardas teigė, kad šie sumažinimai „nėra malonūs sprendimai. Tai yra ekonomiškai atsakinga politika.“
