Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ inicijuotą bylą prieš Lietuvą reikalaujant atlyginti milijardinius nuostolius dėl sustabdyto trąšų tranzito nagrinėjantis arbitražas nesutiko jį perkelti iš Ženevos Šveicarijoje į Dubajų, Singapūrą arba bet kurią kitą neutralią valstybę.
Rugsėjo 16-ąją paskelbtame nurodyme arbitrai atmetė liepos 6 dieną „Belaruskalij“ pateiktą prašymą pakeisti arbitražo vietą iš Ženevos į Dubajaus tarptautinį finansų centrą arba Singapūrą, arba į bet kurią kitą neutralią jurisdikciją už ES ribų, kuri būtų pakankamai nutolusi nuo europinių sankcijų sistemos.
Lietuva liepos 21-ąją prašė atmesti tokį „Belaruskalij“ prašymą.
„Belaruskalij“ prašymą motyvavo tuo, jog tuo metu, kai 2024 metų birželį buvo paskirta arbitražo vieta, Šveicarija galėjo būti pagrįstai laikoma neutralia, ne ES esančia vieta, tačiau nuo to laiko aplinkybės pasikeitė – Šveicarijoje 2025 metų spalį buvo įvesti sankcijų apribojimai, kurie, anot ieškovės, tiesiogiai veikia investuotojų ir valstybių ginčų sprendimą.
„Teigiama, kad esama pagrindo manyti, jog Ženeva galbūt nebelaikytina neutralia arbitražo vieta, – rašoma rugsėjo 16 dienos arbitrų nurodyme. – „Belaruskalij“ nurodo, kad pagal Šveicarijos nutarimą arbitražo sprendimai, priimti investuotojo ir valstybės ginčų nagrinėjimo procesuose už Šveicarijos ar EEE valstybės narės ribų Baltarusijos subjektų naudai, nėra pripažįstami ar vykdomi.“
Be to, anot Baltarusijos įmonės, Šveicarija beveik besąlygiškai ir sistemiškai įgyvendina ES sankcijas, todėl ši arbitražo vieta nebėra apsaugota nuo ES politikos poveikio. Be to, „Belaruskalij“ mato riziką, kad Šveicarija gali imtis tolesnių priemonių, panaikinančių Baltarusijos investuotojams skirtus sprendimus, arba jos teismų praktika gali suteikti sankcijoms vis platesnį poveikį.
Savo ruožtu Lietuva teigė, kad arbitražo vieta gali būti pakeista tik esant išskirtinėms aplinkybėms, dėl kurių procesas nebegali tęstis pradinėje jo vietoje. Pasak šalies Vyriausybės, ES ir Šveicarijos 2025 metais priimtos sankcijos neturi įtakos Ženevos tinkamumui nagrinėti bylą.
„Lietuva taip pat teigia, kad ieškovo „neapibrėžtas argumentas“ apie platesnę vis griežtėjančių sankcijų tendenciją bei „galimus būsimus teisinius pokyčius“ negali būti pagrindas keisti arbitražo vietą, nes būtinos išskirtinės aplinkybės turi egzistuoti šiuo metu, o ne „neapibrėžtoje ateityje“, – rašoma arbitrų nurodyme.
Galiausiai, pasak Lietuvos, toks „Belaruskalij“ prašymas yra pavėluotas, nes jame minimos Šveicarijos sankcijos buvo įvestos likus aštuoniems mėnesiams iki prašymo pateikimo, be to, vietos pakeitimas šiame proceso etape sukeltų didelių trikdžių.
„Visuotinai pripažįstama, jog pagal Šveicarijos teisę arbitražo vietą galima pakeisti, tačiau tik tuo atveju, jei susiklosto išskirtinės ir svarbios aplinkybės, dėl kurių tampa neįmanoma tinkamai vykdyti arbitražo proceso pradinėje vietoje, (...) jei pasikeitusios aplinkybės lemia, kad esamos arbitražo vietos išlaikymas iš esmės pažeistų vienos ar abiejų šalių teisę į teisingą procesą“, – skelbia arbitrai.
„Arbitražo teismas daro išvadą, kad neįvyko jokių aplinkybių pasikeitimų, dėl kurių reikėtų keisti arbitražo vietą siekiant išvengti žalos šalims, o ypač „Belaruskalij“ procesinėms teisėms“, – pridūrė jie.
Be kita ko, negavus prašymo pakeisti arbitražo posėdžio vietos, ja išlieka Taikos rūmai Hagoje.
2023 metų spalį „Belaruskalij“ inicijuotas ginčas prieš Lietuvą nagrinėjamas pagal UNCITRAL (angl. United Nations Commission on International Trade Law) 1976 metų taisykles, todėl sudarytas specialus, šiam tikslui skirtas ad hoc arbitražas iš trijų arbitrų. Vieną jų skiria ieškovas, kitą – atsakovas, o trečias parenkamas arbitrų sprendimu.
Nuolatinis arbitražo teismas (angl. Permanent Court of Arbitration, PCA) dar 2024 metais paskelbė, kad bylą nagrinėjančiam arbitražui vadovauja garsi arbitrė Gabrielle Kaufmann-Kohler (Gabriel Kaufman Kioler) iš Šveicarijos, o jo nariai yra taip pat žinomi arbitrai Azzedine'as Kettani (Azedinas Ketanis) iš Maroko (paskirtas „Belaruskalij“) bei Zachary'is Douglas (Zakaris Daglasas) iš Jungtinės Karalystės (paskirtas Lietuvos).
BNS rašė, kad Lietuvai ginče atstovauja viena didžiausių Lietuvos teisinių paslaugų įmonių „Ellex Valiunas“ ir pasaulyje žinomas Londono advokatų biuras „Covington & Burling“.
Tuo metu „Belaruskalij“ pasamdė tarptautinę advokatų kontorą „Mansors International“, kurios tinklą sudaro nepriklausomi asocijuoti nariai Honkonge, Rusijoje, Baltarusijoje, Suomijoje ir JAE.
Kaip anksčiau rašė BNS, „Belaruskalij“ 2024 metų gruodį nuolatinio arbitražo teismui (angl. Permanent Court of Arbitration, PCA) pateikė ieškinį prieš Lietuvą, reikalauja jos atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.
„Belaruskalij“ pradėjo investicinio arbitražo procesą, Vyriausybei 2022 metų sausį negaliojančia pripažinus „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo tų metų vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.
„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir pagal sustabdytą sutartį turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos.
