Apklausa: 70 proc. gyventojų neigiamai vertina valdžios veiksmus kovoje su degalų kainomis

Vyriausybė, siekdama sumažinti išaugusias degalų kainas, išleido apie 20 mln. eurų. Tačiau gyventojai šių pastangų nepastebėjo. Net 71 proc. respondentų neigiamai vertina valdžios priemones kovoje su aukštomis degalų kainomis, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa.

Dar metų pradžioje numylėto, beveik 15 metų senumo (būtent toks Lietuvoje yra vidutinis automobilio amžius) automobilio, 50 litrų baką galėdavome pripildyti iš kišenės ištraukę 75 eurus.

Tuo metu „Brent“ rūšies naftos barelio kaina siekė 61 JAV dolerį, o didžiausias rūpestis buvo, kaip per šalčius užvesti dyzelinį variklį ir kiek teks mokėti už šildymą.

Tačiau jau vasario 28 d. vienas žemiškas problemas pakeitė kitos – Artimuosiuose Rytuose prasidėjęs raketų ir dronų lietus trūktelėjo naftos kainą į viršų.

Į viršų šoktelėjo ir degalų, ypač dyzelino kainos. Jos kovą kai kur siekė ir 2,28 euro už litrą, tad norint pripildyti 50 eurų baką galėjo tekti atseikėti ir 114 eurų.

Europos šalims įvedinėjant degalų kainų ribas, mažinant akcizą ar PVM, politikai Lietuvoje taip pat ėmė ieškoti sprendimų, kaip spręsti brangių degalų problemą.

Iš pradžių atlaisvinome ir į rinką įliejome 80 tūkst. tonų kuro rezervą. Didelio pokyčio nepamačius, priimtas dar vienas sprendimas – nuo balandžio 15 d. dviem mėnesiams įvesta akcizo lengvata dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.

Skaičiuojama, kad tai dyzelino kainą leido sumažinti maždaug 6 centais. Birželio 16 d. lengvatos nebeliko, o toliau pratęsti jos neketinama. Klausimas, ar bereikia. Panašu, kad JAV pavyks susitarti su Iranu ir laivai per Hormuzo sąsiaurį galės plaukti nevaržomai.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad dvejus mėnesius taikyta lengvata biudžetui atsiėjo 17 mln. eurų.

„Dėl laikino akcizų tarifų dyzelinui (įprastam ir žaliam) sumažinimo, galiojusio du mėnesius iki birželio 15 d., valstybės biudžetas pajamų iš akcizų gaus 17 mln. eurų mažiau“, – rašoma ministerijos komentare.

Vyriausybė taip pat dviem mėnesiams (balandžio–gegužės) 50 proc. buvo sumažinusi traukinių bilietų kainas. Ši lengvata valstybei kainavo dar 1,9 mln. eurų (su PVM), informuoja Susisiekimo ministerija.

Verslui ir ūkininkams per ILTE taip pat teikiamos lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.

Gyventojų neįtikino

Nepaisant valstybės taikytų priemonių kovoje su aukštomis degalų kainomis, LRT užsakymu atlikta apklausa parodė, kad gyventojai neigiamai vertina politikų pastangas.

Apklausos metu gyventojų buvo klausiama, kaip jie vertina valdžios veiksmus, siekiant suvaldyti degalų kainų šuolį.

Tyrimas parodė, kad net 71 proc. respondentų vertino neigiamai politikų veiksmus, siekiant suvaldyti degalų kainų šoką (36 proc. labai neigiamai ir 35 proc. labiau neigiamai nei teigiamai).

Penktadalis (20 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų Lietuvos valdžios veiksmus vertino teigiamai (7 proc. labai teigiamai ir 13 proc. labiau teigiamai nei neigiamai). Kas dešimtas (9 proc.) neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Blogiausiai valdžios veiksmus įvertino darbininkai ir ūkininkai (74 proc. vertino neigiamai) bei vadovai, verslininkai (73 proc. neigiamai). Geriausiai – moksleiviai ir studentai (29 proc. teigimai, 56 proc. neigiamai).

„Norint mušti – pagalį visada rasi.“ O šiuo atveju toli ieškoti ir nereikia. Pavyzdžiui, gegužės 11 d. litras dyzelino Lietuvoje kainavo 1,96 euro, Lenkijoje – 1,62 euro, Estijoje – 1,85 euro, o Latvijoje 1,96 euro, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) pateikti duomenys.

Tą pačią dieną vidutinė benzino Lietuvoje kaina buvo 1,80 euro, kaimyninėje Lenkijoje 1,49 euro, Estijoje 1,75 euro, o Latvijoje 1,85 euro.

Lenkijoje, priešingai negu Lietuvoje, akcizas sumažintas ne tik dyzelinui, bet ir benzinui. Be to, nuo 23 proc. iki 8 proc. sumažintas degalams taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM), įvestos kainų lubos (dyzelinui – 1,77 euro už litrą, benzinui – 1,44 Eur/l).

Latvija, kaip ir Lietuva, sumažino dyzelinui taikomą akcizą, tiesa, iki pat 2026 m. galo.

Vyriausybei rašo devynetą

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus sako prieš Vyriausybei įvedant lengvatą dyzelinui ją vertinęs skeptiškai.

„Švelniai tariant buvau skeptiškas. Maniau, kad ta priemonė yra nepakankama, mat žmonių suvokimas apie infliaciją buvo didelis“, – akcentavo jis.

Tačiau blogiausi scenarijai neišsipildė, naftos barelio kaina 200 JAV dolerių nepasiekė, degalų Europoje užteko ir automobiliams, ir lėktuvams.

Tad dabar, žiūrint retrospektyviai, ar mums reikėjo stengtis daugiau? Ne, nereikėjo. Kartais išmintingiausias sprendimas yra nieko nedaryti

A. Bartkus

„Tad dabar, žiūrint retrospektyviai, ar mums reikėjo stengtis daugiau? Ne, nereikėjo. Kartais išmintingiausias sprendimas yra nieko nedaryti. Jei numanai, kad procesas yra sunkiai nuspėjamas, bet jis laikinas, tuomet nedaryk nieko“, – sako ekonomistas.

Paprašytas Vyriausybei skirti balą, vertinat jos priemones kovoje su degalų kainomis, ekonomistas rašo devynetą.

„Ne dešimt, nes sugalvojo beprasmiškas nuolaidas traukiniams daryti“, – priduria A. Bartkus bei priduria, kad jo visiškai nestebina kaip neigiamai Vyriausybės veiksmus vertina visuomenė.

„Žmonės nori, kad kažkas būtų daroma: „Degalų kainos kyla – darykit kažką“. Žmonės turėjo aliuziją, kad galime kažką padaryti, bet mes esame per maži, kad galėtume daryti įtaką globaliai naftos kainodarai“, – teigia ekonomistas.

Žinoma, buvo galima dar labiau mažinti akcizus degalams, mažinti PVM, tačiau į biudžetą būtų nesurinkta didelė suma pajamų. „Vadinasi, visos daromos nuolaidos būtų mūsų pačių, tai yra skolos sąskaita“, – primena A. Bartkus.

Verslas „ačiū“ taria per sukąstus dantis

Savo ruožtu degalų pardavėjai ir vežėjai turi visiškai priešingą nuomonę ir Vyriausybei rašo žemesnius balus.

Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas vertindamas tik dyzelino akcizo lengvatą, politikams rašo ketvertą.

„Gerai, kad kažką padarėm. Tačiau faktas, kad nebuvo padaryta pakankamai. Reikėjo daryti, taip, kaip kaimyninė Lenkija, kuri labai stipriai sumažino PVM ir akcizą degalams. Latvija lengvatą dyzelinui taikys iki metų galo. Visos ES šalys reagavo, net pačios turtingiausios.

Gerai, kad kažką padarėm. Tačiau faktas, kad nebuvo padaryta pakankamai. Reikėjo daryti, taip, kaip kaimyninė Lenkija, kuri labai stipriai sumažino PVM ir akcizą degalams

K. Stasiukynas

Ir mes kažką padarėm. Taip, tai davė šiokį tokį efektą, tačiau to nepakanka. Apendicito juk po truputį nepjauni. Jį reikia pjauti visą“, – teigia K. Stasiukynas.

Jis pažymi, kad Lenkijoje dyzelinas 40 centų pigesnis nei pas mus, tad vilkikai Lietuvoje degalų nebepila.

„Įsivaizduokite, jei viena didelė transporto įmonė Lietuvoje per mėnesį įsipildavo 3 mln. litrų dyzelino, tai apie 2,5 mln. eurų nukeliaudavo mokesčių pavidalu Lietuvai. Tačiau ta įmonė išvažiavo iš Lietuvos, kaip ir kitos.

Mūsų klientai sako, kad Kaune turi savivartį smėliui vežioti. Tai jie siunčia jį į Suvalkus užsipilti degalų ir taip sutaupo daugiau nei 50 eurų nuo pilno bako. (...) Vilkikai kelius Lietuvoje ir toliau gadina, tačiau nei vienas degalų pas mus nesipila“, – tvirtina lietuviškų degalinių atstovas.

Vilkikai kelius Lietuvoje ir toliau gadina, tačiau nei vienas degalų pas mus nesipila

K. Stasiukynas

Jo teigimu, jei visi vilkikai, kurie važiuoja per Lietuvą, čia piltų degalus, į mūsų biudžetą papildomai būtų galima surinkti 4 mlrd. eurų. Todėl tikslas – kad degalų kaina Lietuvoje, kaip kadaise, būtų 1–2 centais mažesnės už aplinkines šalis.

„Mes patriotai, bet koks tu patriotas, jei Lenkijoje 40 centų litras pigesnis. Subankrutuos tas patriotas ir numirs“, – priduria K. Stasiukynas.

Mes patriotai, bet koks tu patriotas, jei Lenkijoje 40 centų litras pigesnis. Subankrutuos tas patriotas ir numirs

K. Stasiukynas

Vežėjams svarbus net ir centas

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad šalyje taikyta lengvata dyzelinui buvo aktuali vežėjams, kurie dirba tik Lietuvoje bei už pastangas Vyriausybei rašo penketuką.

„Jeigu reikėtų lyginti su kitomis šalimis, tai rašyčiau penketuką. Tačiau, kad tokia priemonė buvo, mes vertiname palankiai. Tai buvo žingsnis, siekiant apsaugoti verslą nuo galimų praradimų“, – pažymi E. Mikėnas.

Jo teigimu, vežėjams, pilant degalus, svarbus kiekvienas centas.

„Vieno cento už litrą skirtumas lengvajam automobiliui nelabai ką ir reiškia. Tačiau, jeigu skaičiuojame vilkikui, tai yra šimtui kilometrų 30 litrų, o įmonėje yra 100 vilkikų, tai susidaro nemaži kaštai“, – akcentuoja vežėjų atstovas.

Visgi, daliai vežėjų, Lietuvoje taikytos lengvatos nebuvo tokios aktualios, mat degalų jie čia nebepila.

„Jei mūsų maršrutas driekiasi į Lenkijos, Latvijos pusę, tai mes degalus pilamės ten, nes kainos ten yra mažesnės. Daug metų siekėme, kad būtume tranzitine šalimi, kad čia degalus piltųsi pravažiuojantis transportas. Tokios šalys yra Belgija, Liuksemburgas. Ten sukame didesnius ratus, važiuojame papildomus kilometrus, kad galėtume užsipilti degalų. Galėtume tą padaryti ir Lietuvoje, bet nesigauna“, – sakė E. Mikėnas.

Jei mūsų maršrutas driekiasi į Lenkijos, Latvijos pusę, tai mes degalus pilamės ten, nes kainos ten yra mažesnės

E. Mikėnas

Ministerija: tai padėjo sušvelninti finansinę naštą

Savo ruožtu pati finansų ministerija komentare nurodo, kad minima akcizso lengvata padėjo finansiškai gyventojams ir verslui.

„Laikinoji šešių centų akcizo lengvata dyzelinui buvo taikoma būtent tuo laikotarpiu, kai jos labiausiai reikėjo, ir baigė galioti rinkos situacijai stabilizavusis bei reikšmingai sumažėjus naftos kainoms. Tai buvo laikina, į konkrečią situaciją orientuota priemonė, padėjusi sušvelninti finansinę naštą gyventojams ir verslui“, – sako finansų ministerija.

Jų atsakyme taip pat pažymima, kad visuotinės lengvatos yra itin brangio ir turi būti taikomos tik tiek laiko, kiek būtina. Todėl rinkos sąlygoms normalizuojantis yra nuoseklu atsisakyti lengvatos ir grįžti prie įprasto reguliavimo.

Ministerija taip pat primena, kad toliau yra tęsiamos tikslinės pagalbos priemonės ūkininkams ir verslui, įgyvendinamos per nacionalinį plėtros banką ILTE.

„Nors kariniai veiksmai baigėsi, padidėjusių kuro ir trąšų kainų poveikis ūkiams ir įmonėms neišnyksta iš karto – dalis sąnaudų ir jų pasekmių gali būti jaučiamos dar kurį laiką. Todėl parama ir toliau nukreipiama ten, kur jos poreikis išlieka didžiausias“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2026 metų gegužės 21 - 31 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1011 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 111 atrankos taškų.

Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti tam, atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.

Apklausos metodas: asmeninis interviu respondentų namuose.