Gali būti, kad kai kurie žmonės gimsta su tokiu medžiagų apykaitos mechanizmu, kuris padeda jiems išlikti sveikesniems, nes neleidžia riebalams kauptis kepenyse ir kraujyje, mažina cukraus kiekį kraujyje ir užkerta kelią II tipo diabetui. Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei milijonas trijuose žemynuose gyvenančių žmonių, mokslininkai nustatė retas vieno geno mutacijas, kurios, kaip manoma, nuo viso to apsaugo, skelbia „ScienceAlert“.
Kardiometabolinės ligos yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje.
Mokslininkai ieškojo genų variantų, susijusių su trigliceridų (TG) ir didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio santykiu.
„Kuo didesnis šis santykis, tuo didesnė medžiagų apykaitos ligų rizika“, – teigia vienas iš šio tyrimo vadovų, „Regeneron Pharmaceuticals“ genetikas Luca Lotta.
Tyrėjai atrado FNIP1 vadinamą geną. FNIP1 genas koduoja folikulino interakcijos baltymą 1, kuris paprastai veikia kartu su kitu baltymu – folikulinu – siekdamas sulėtinti energijos eikvojimą ląstelėse ir tokiu būdu leisdamas organizmui kaupti energiją.
Šis metabolinis kelias padeda reguliuoti mitochondrijas – energiją gaminančias ląstelių struktūras – taip pat mechanizmus, dalyvaujančius ląstelių komponentų skaidymo ir perdirbimo procesuose.
Kai FNIP1 yra iš dalies išjungtas, susidaro disfunkcinis baltymas ir organizmas greitai išeikvoja energiją.
Tik 155 iš visų tyrime dalyvavusių žmonių buvo būdinga ši mutacija, tačiau jų medžiagų apykaitos rodikliai buvo stulbinantys. Apskritai, šiai grupei priskirtiems asmenims nustatyta 60 proc. mažesnė tikimybė susirgti kardiometabolinėmis ligomis.
„Šie asmenys vartoja, kaupia ir panaudoja daugiau energijos nei tokių mutacijų neturintys žmonės, o tai ir yra pagrindinis apsauginis veiksnys“, – sako L. Lotta.
Mokslininkai teigia, kad sutrikdžius FNIP1 baltymo veiklą susiformavęs medžiagų apykaitos profilis tam tikra prasme primena procesus, kurie organizme vyksta vartojant GLP-1 preparatus, pastaraisiais metais iš esmės pakeitusius nutukimo ir II tipo diabeto gydymą.
Tačiau yra vienas svarbus skirtumas: GLP-1 vaistai veikia daugiausia per hormoninius signalus, o FNIP1, kaip manoma, paveikia pagrindinius organizmo mechanizmus, lemiančius, ar energija bus sudeginta, ar sukaupta.
Sutelkę dėmesį į FNIP1 geną tyrėjai nustatė dar 58 kitus su juo susijusius genus. Daugumos iš jų poveikis vyrams ir moterims buvo nepaprastai panašus.
