Reforma po reformos: politikas siūlys naikinti valstybės paramą kaupiantiems II pakopoje

Socialdemokratas Algirdas Sysas kelia klausimą, ar mažėjant kaupiančiųjų antrojoje pensijų pakopoje nereikėtų atsisakyti 1,5 proc. valstybės paskatos. „Jeigu galime sau leisti tokią sumą (apie 300 mln. eurų), tai skirkime dabartiniams pensininkams, nes jų pajamos yra per mažos“, – sako politikas. 

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo su antrąja pensijų pakopa susiję pakeitimai. Pavyzdžiui, per ateinančius dvejus metus leista pasitraukti iš sistemos atsiimant sukauptas lėšas. Pasilikusiems kaupti sudarytos sąlygos anksčiau laiko susigrąžinti dalį lėšų.

Nuo 2004 m. daug kartų keistai antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemai, atrodo, ir skulptūros genijaus Michelangelo rankose nepavyktų įgauti tobulos formos.

Politikai ir prezidentas kalba apie papildomus pakeitimus, kurie galėtų ją dar labiau transformuoti. Pavyzdžiui, atsisakyti 1,5 proc. valstybės paramos.

Kiekvienam kaupiančiajam valstybė kasmet skiria 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šiemet ši suma siekia 33,49 euro per mėnesį arba apie 400 eurų per metus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiemet biudžete tam numatyta 278,5 mln. eurų.

Registruos siūlymą atsisakyti 1,5 proc.

Štai socialdemokratas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, kartą jau teikęs siūlymą neberemti būsimų pensininkų biudžeto lėšomis, sako tą bandysiantis padaryti ir dar kartą.

„Manau, galbūt prie to grįšime svarstant 2027 m. biudžetą. Bent jau tokį pasiūlymą registruosiu Seime“, – kalbėjo politikas.

Manau, galbūt prie to grįšime svarstant 2027 m. biudžetą. Bent jau tokį pasiūlymą registruosiu Seime.

A. Sysas

Jo teigimu, valstybė turėtų remti visus pensininkus, o ne tik tuos, kurie dalyvauja kaupime.

„Mano nuomone, reikia rūpintis visais Lietuvos pensininkais, o ne būsimais ir tik iš dalies. (...) Jeigu mes galime leisti sau tokią sumą (apie 300 mln. eurų), tai skirkime dabartiniams pensininkams, nes jų pajamos yra per mažos. (...) Manau, kad įtikinsiu kolegas“, – priduria A. Sysas.

Mano nuomone, reikia rūpintis visais Lietuvos pensininkais, o ne būsimais ir tik iš dalies.

A. Sysas

Jis įsitikinęs, kad valstybės paskatos panaikinimas nesugriautų antrosios pakopos.

„Galbūt tai paskatintų pensijų fondus labiau mylėti savo klientus ir labiau rūpintis jų būsimomis pensijomis. Tikrai nėra noro uždaryti antrąją pakopą“, – kalbėjo socialdemokratas.

Siūlo kurti valstybinį pensijų fondą

Savo ruožtu demokratas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis įsitikinęs, kad, panaikinus 1,5 proc. įnašą, antroji pensijų pakopa prarastų patrauklumą: „Daugelis žmonių tiesiog pasitrauktų iš kaupimo.“

Todėl, norint naikinti tokią lengvatą, reikėtų atsakyti į klausimą – o ką daryti toliau?

„Sodros“ sistema, anot L. Kukuraičio, nėra pajėgi užtikrinti orios senatvės, mat jau dabar 40 proc. pensininkų susiduria su skurdo rizika. Ateityje, senstant visuomenei, ši problema taps dar opesnė.

Vis dėlto, politiko teigimu, klausimų dėl valstybės indėlio, mažėjant dalyvių skaičiui antrojoje pakopoje, daugės.

„Šios reformos kontekste labai sumažėjo dalyvaujančiųjų antrojoje pakopoje skaičius, todėl valstybės paskata tampa problemiškesnė. Klausimas, kodėl visa visuomenė prisideda prie dalies žmonių kaupimo“, – pastebi L. Kukuraitis.

Jis turi ir viziją, kaip ateityje galėtų būti keičiamas kaupimas senatvei. Galima būtų naikinti antrąją pakopą ir vietoje jos sukurti valstybinį pensijų fondą, kuriuo žmonės pasitikėtų labiau nei privačiu kaupimu.

„Į antrąją pensijų pakopą turėtų žengti valstybė su valstybiniu fondu. Kadangi dabar fondai valdomi privačių investuotojų, nėra visiško pasitikėjimo. <...> Jeigu turėtume valstybinį fondą, žmonių įtraukimas ten būtų visiškai normalus. Svarstyčiau, jei būtų kuriama tokia sistema, tai reikia sutarti laikotarpį <...> ir kada nors imtis privalomo kaupimo“, – siūlo politikas.

Ministrė tikina, kad 1,5 proc. nenaikins

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad planų naikinti 1,5 proc. lengvatą ministerija neturi.

„Jokių planų keisti galiojančią sistemą nėra – valstybės skatinamoji įmoka yra viena iš paskatų gyventojams papildomai kaupti pensiją. Juolab kad antrosios pensijų pakopos pertvarka neseniai startavo.

Jokių planų keisti galiojančią sistemą nėra – valstybės skatinamoji įmoka yra viena iš paskatų gyventojams papildomai kaupti pensiją. Juolab kad antrosios pensijų pakopos pertvarka neseniai startavo.

J. Zailskienė

Pridurčiau ir tai, kad, perėjus nuo automatinio gyventojų įtraukimo prie savanoriško apsisprendimo papildomai kaupti senatvei modelio, finansinė paskata išlieka aktuali“, – LRT.lt sakė ministrė.

Gitanas Nausėda: 1,5 proc. indėlis – svari paskata kaupti

LRT.lt pateiktame Prezidentūros atsakyme nurodoma, kad Gitanas Nausėda skatina visus gyventojus kaupti senatvės pensijai ne tik „Sodroje“, bet ir papildomai savo pasirinktu būdu.

Valstybės siūloma patobulinta savanoriška antroji pensijų kaupimo pakopa yra tinkamas instrumentas gyventojams susikurti papildomą įplaukų šaltinį senatvėje.

G. Nausėda

„Valstybės siūloma patobulinta savanoriška antroji pensijų kaupimo pakopa yra tinkamas instrumentas gyventojams susikurti papildomą įplaukų šaltinį senatvėje. Ši papildomo kaupimo senatvei sistema yra gera alternatyva ir tiems gyventojams, kurie dar niekada nekaupė, ir tiems, kurie pasinaudojo galimybe nutraukti ankstesnes kaupimo sutartis“, – rašoma Prezidentūros atsakyme.

Pasak prezidento, dabartinė demografinė Lietuvos situacija lemia tai, kad būsimas „Sodros“ pensijų dydis gali neatitikti dabar dirbančiųjų lūkesčių. Todėl valstybė turi pasiūlyti gyventojams savanorišką universalią galimybę kaupti pensijai papildomai.

„Valstybės įsipareigota 1,5 proc. paskata papildomai kaupti antrojoje pakopoje – labai svarbus jos elementas, ypač mažesnių pajamų gavėjams“, – rašoma atsakyme.

Valstybės įsipareigota 1,5 proc. paskata papildomai kaupti antrojoje pakopoje – labai svarbus jos elementas, ypač mažesnių pajamų gavėjams.

G. Nausėda

Taip pat teigiama, kad, prezidento nuomone, reikėtų iš naujo įvertinti egzistuojančią prievolę gyventojams, kaupiantiems antrojoje pakopoje, įsigyti anuitetus. Tai likusi paskutinė ir, manytina, perteklinė prievolė, nedidinanti patrauklumo kaupti antrojoje pakopoje, pirmiausia – dėl šio sistemos elemento sudėtingumo.

„Anuiteto įsigijimas turėtų būti galimybė kaupiančiajam, o ne prievolė. Kita pasirenkama alternatyva galėtų būti galimybė lygiomis dalimis išsiimti sukauptą sumą iš antrosios pakopos pensijų fondo per tam tikrą apibrėžtą daugiametį periodą“, – sako prezidentas.

Antrojoje pakopoje vis dar beveik 900 tūkst. kaupiančiųjų

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas pripažįsta, kad valstybės subsidija padeda išlaikyti žmones antrojoje pakopoje.

Jo teigimu, politikai ir institucijos yra pažadėję, kad po šiais metais įgyvendintų reformų daugiau pokyčių nebus, tad viliamasi, jog žodžio bus laikomasi.

„Valstybės institucijų arba aukščiausių politikų komunikacija ir laikysena yra vienareikšmiška ir nuosekli. Reforma yra įgyvendinta ir kiti pokyčiai nėra planuojami“, – sako V. Rūkas.

Be to, asociacijos vadovas nurodo, kad nors iš antrosios pakopos pasitraukė 500 tūkst. žmonių, joje dar liko beveik 900 tūkst.

„Tai milžiniškas skaičius. Nėra jokio kito instrumento, kur dalyvautų toks kiekis šalies piliečių. Šie žmonės galėjo pasitraukti, tačiau priėmė sprendimą bent jau šiuo metu likti kaupti.

Dar girdime, kad dalis žmonių netgi grįžta. Balandžio mėnesį keliolika tūkstančių žmonių pasirašė kaupti antrojoje pakopoje. Tie, kurie pasitraukė, irgi grįžta. Tai iliustracija, kad instrumentas yra gyvybingas. Ko labiausiai reikėtų, tai gerbti šiuos 900 tūkst. žmonių ir valstybei išlaikyti veidą bei tęstinumą“, – kalbėjo V. Rūkas.

Tie, kurie pasitraukė, irgi grįžta. Tai iliustracija, kad instrumentas yra gyvybingas. Ko labiausiai reikėtų, tai gerbti šiuos 900 tūkst. žmonių ir valstybei išlaikyti veidą bei tęstinumą.

V. Rūkas

Gali mažinti pasitikėjimą

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto partnerystės docentė Viktorija Tauraitė sako, kad papildoma paskata kaupti antrojoje pensijų pakopoje yra sąmoningas veiksmas, siekiant daugiau asmenų įtraukti į šį procesą.

„Visa tai yra svarbu, siekiant sukurti tvarią pensijų sistemą, kurioje vaidmuo tenka ne tik valstybei, bet ir individualiai kiekvienam piliečiui. Šiame kontekste papildoma paskata yra racionalus žingsnis“, – mano mokslininkė.

Vis dėlto, jos teigimu, jeigu valstybė visiškai pasitrauktų iš antrosios pensijų pakopos rėmimo, tai didžiausia rizika pensijų sistemos tvarumui būtų susijusi su pasitikėjimo tiek valstybe, tiek pensijų sistema, tiek apskritai stabilumu sumažėjimu.

„Manau, kertinis elementas, užtikrinantis tvarios pensijų sistemos egzistavimą ir sėkmingą funkcionavimą, yra visuomenės pasitikėjimas. Pasitikėjimas, kad taisyklės nesikeis dėl pensijų kaupimo. Kitaip sakant, svarbus stabilumas nepriklausomai nuo politinių realijų. Reikšmingai smunkant pasitikėjimui, tikėtina, būtų destabilizuota antrosios pensijų pakopos sistema“, – sako V. Tauraitė.

„Sodra“ nėra pajėgi ateityje pasirūpinti oria senatve

Ekonomistas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus taip pat įsitikinęs, kad be 1,5 proc. paskatos žmonės nebūtų linkę priimti sprendimo kaupti antrojoje pakopoje.

„Žmogus nelabai tada priimtų sprendimo taupyti, nes senatvė yra toli, o ateities žmogus labai stipriai nevertina“, – sako ekonomistas.

Jei demografinė situacija šalyje nesikeis, jo teigimu, „Sodra“ nėra pajėgi sistema ateityje pasirūpinti oria senatve, todėl bet kokios kalbos apie antrosios pakopos silpninimą yra destrukcinės.

„Dabartinė paskata yra apdovanojimas už gerą elgesį (tiems, kurie nusprendė kaupti). Tai papildomas tarifas draudimui nuo visų visuomenės senėjimo neigiamų pasekmių“, – pabrėžia A. Bartkus.