Kėdainiuose – mokyklų pertvarka: norisi, kad Lietuva nebūtų tik Vilnius, Klaipėda, Kaunas

Kėdainių rajone bręsta mokyklų pertvarka, kelias įstaigas planuojama sujungti, dar kitos atidžiai stebimos ir sprendimai bus priimti vėliau. Savivaldybė pabrėžia, kad pokyčius diktuoja liūdna realybė – rajone mažėja vaikų, gimstamumas per 5 metus sumažėjo net 39 procentais. 

„Svarbu žmogiškumas, bendruomeniškumas, nes mokykla gyvenvietėje [išlieka], o jeigu jos neliktų – kas darysis? Joks jaunas žmogus nepasiliks, o pensininkai išmirs ir viskas. Norisi, kad Lietuva nebūtų tik Vilnius, Klaipėda, Kaunas“, – apie kai kurių mokyklų tapimą skyriais kalbėjo Akademijos gimnazijos vadovas Liudas Tauginas.

Kėdainių rajono savivaldybės taryba kovo gale patvirtino bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2026–2030 m. planą. Šiuo metu Kėdainių rajone yra 26 savivaldybės švietimo įstaigos.

Kaip LRT.lt sakė Kėdainių savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė, pokyčių imtasi dėl mokyklose mažėjančio vaikų skaičius, o planas sudėliotas remiantis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, kuriose numatytas minimalus 60 moksleivių skaičius.

Jeigu mokykloje mokosi mažiau vaikų, įstaigai negali būti skiriamas tikslinės valstybės lėšos. Dėl to, anot pašnekovės, šiemet pokyčiai palies Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinę mokyklą, kurioje mokosi 59 vaikai. Įstaiga bus prijungta prie Akademijos gimnazijos.

„Mokykla galės toliau vykdyti savo veiklą, tačiau ji nebus atskiras juridinis vienetas, bet taps Akademijos gimnazijos skyriumi. Niekas nesikeis, kol susidarys minimalus vaikų skaičius klasėse“, – kalbėjo V. Dobrovolskienė.

Be to, anot jos, siekiama mažinti jungtinių pradinių klasių skaičių ir neformuoti nepilnų pagrindinio ugdymo klasių.

Vilainių mokyklą-darželį „Obelėlė“ lanko 61 vaikas, tačiau kyla grėsmė, kad ateityje jų liks mažiau, todėl įstaigą planuojama prijungti prie Senamiesčio progimnazijos.

„Ši mokykla dalyvauja projekte „Visos dienos“, yra reikalavimas turėti bendrojo ugdymo klases, o jeigu jų nelieka – turėtume grąžinti projektui skirtas Europos Sąjungos lėšas, apie 0,5 mln. eurų. O grėsmė yra, jau kitais metais gali nesusidaryti pirma klasė. Mokykla yra priemiestyje, netoliese yra miesto Senamiesčio progimnazija, todėl nuspręsta jungti prie Senamiesčio progimnazijos siekiant išlaikyti bendrojo ugdymo pradines klases“, – paaiškino ji.

LRT.lt pašnekovės teigimu, numatyta, kad jeigu mokyklos skyriuje lieka mažiau kaip penki vaikai, jis gali būti uždaromas.

O kaimo teritorijoje būna ir taip, kad nė vieno gimusio vaiko nėra.

V. Dobrovolskienė

„Gal šiek tiek baugina tas skaičius – penki vaikai, – bet kalbėjomės su auklėtojomis, tėvais, mokyklomis. Sako, kad uždarius skyrių tėvai mažo vaiko niekur neleistų, nes iki artimiausios mokyklos – 10–20 kilometrų. Taip, priešmokyklinis ugdymas privalomas ir leis, bet to mažo ikimokyklinuko niekas niekur neleis ir jis liks namuose.

Vaikas turėtų daugiau socializacijos ir ateitų į pirmą klasę jau mokėdamas būti draugų būryje, turėtų socialinius gebėjimus – todėl skyrius dar laikome. Daug skyrių yra kartu ir daugiafunkciai centrai, juose teikiamos socialinės paslaugos, vyksta kultūrinės, sportinės veiklos, tame pačiame pastate įsikūrusios bendruomenės arba seniūnija. Taip, sąnaudos nemažos, bet stengiamės tiems vaikams sudaryti sąlygas arčiau namų“, – kalbėjo V. Dobrovolskienė.

Pašnekovės teigimu, jeigu demografinė situacija ir toliau nesikeis, regionų laukia liūdna ateitis. Jau dabar stebima, kad per penkerius metus gimstamumas Kėdainių rajone sumažėjo 39 procentais. Pavyzdžiui, 2018 m. gimė 416 vaikų, o pernai – vos 236.

„O kaimo teritorijoje būna ir taip, kad negimsta nė vienas vaikas“, – situaciją apibendrino ji.

Dėl suaugusiųjų mokyklos – karštos diskusijos

Pastebima, kad skirtingose įstaigose gerokai skiriasi vienam vaikui skiriamų lėšų suma, tačiau netolygumą, sako V. Dobrovolskienė, taip pat lemia moksleivių skaičius.

„Jeigu viename nutolusiame skyriuje, kuriame daugiafunkcio centro paslaugos teikiamos, patalpos didelės – ir kultūros centras, ir bendruomenės namai, o vaikų tik šeši. Tai vienam vaikui skiriamos lėšos siekia virš 20 tūkst. eurų per metus. Žiūrime į miesto mokyklą, kur yra beveik 900 vaikų, tai vienam vaikui tenka apie 3 tūkst. eurų per metus“, – palygino pašnekovė.

Svarstant mokyklų pokyčius, karštos diskusijos užvirė dėl Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro likimo. Svarstoma, kad suaugusieji ateityje galėtų mokytis Josvainių gimnazijoje arba Kėdainių profesinio rengimo centre, tačiau pokyčiams nepritaria bendruomenė.

„Pasitarę atradome kompromisą – atidėjome metams, bendruomenė ruošiasi, sudėliojome veiksmų planą ir stebėsime, o sprendimą galėsime pakeisti, bet panašu, kad suaugusiųjų mokykloje mažės“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja.

Sako, kad sujungus mokyklas galima geriau reguliuoti moksleivių srautus

Kėdainių rajono Akademijos gimnazijos direktorius L.Tauginas svarstė, kad sprendimas kai kurias įstaigas paversti skyriais padeda išsaugoti švietimo paslaugas atokesniuose regionuose. Kitu atveju, svarstė jis, kai kurias mokyklas tektų visai uždaryti.

„Kai tai yra skyrius, vaikučius mes galime nukreipti, nes teritorijos susipina, vaikai gali lankyti ir vieną, ir kitą įstaigą. Pavyzdžiui, Akademijos gimnazijos skyrius yra už 28 kilometrų, tai jeigu jis būtų uždaromas, vaikus, nes kai kurie gyvena toliau, reikėtų vežti. O kai skyrius lieka, labai gerai, tai padeda išlaikyti švietimo paslaugas. Pavyzdžiui, Surviliškio V. [Svirskio pagrindinė mokykla] bus priskiriama nuo rugsėjo mėnesio, tai jie dar metus ar dvejus tikrai išbus, nesvarbu, kad nebus, pavyzdžiui, 5 klasės, bet visos kitos klasės bus“, – LRT.lt sakė jis.

Anot jo, sujungtose įstaigose paprasčiau paskirstyti ir mokytojų darbo krūvį – jis moko ir didesnėje mokykloje, ir skyriuje.

Joks jaunas žmogus nepasiliktų, o pensininkai išmirs ir viskas. Norisi, kad Lietuva nebūtų tik Vilnius, Klaipėda, Kaunas.

L. Tauginas

„Kai mokykla savarankiška, joje reikia ir buhalterio, ūkvedžio, sekretorės – visų žmonių, o tapus skyriumi atskiro vyriausiojo buhalterio jau nereikia. Direktorius dažniausiai lieka skyriaus vedėju ir organizuoja ugdymo darbą, nors planavimas vyksta bendrai“, – dalijosi Akademijos gimnazijos vadovas.

Jis pabrėžė, kad regione formuojant klases netrūksta iššūkių, panaikinus vieną klasę gali iširti visa grandinė. Pavyzdžiui, dėl per mažo vaikų skaičiaus panaikinama šešta klasė, tačiau jeigu toje pačioje mokykloje mokosi du vienos šeimos vaikai – tėvai renkasi juos abu mokyti kitoje įstaigoje. Sujungus įstaigas, svarstė jis, moksleivių srautus galima lengviau reguliuoti.

„O dabar, jeigu trūksta klasėje vieno vaiko, galime paderinti, kad jis būtų, ir mokykla dar gyvuoja. Tai svarbu žmogiškumas, bendruomeniškumas, nes mokykla gyvenvietėje [išlieka], o jeigu jos neliktų – kas darysis? Joks jaunas žmogus nepasiliktų, o pensininkai išmirs ir viskas. Norisi, kad Lietuva nebūtų tik Vilnius, Klaipėda, Kaunas“, – sakė L. Tauginas.

Tikisi, kad pavyks išsaugoti savarankiškumą

Po didinamuoju stiklu atsidūrusios Dotnuvos pagrindinės mokyklos direktorius Rimantas Urbonavičius LRT.lt pasakojo, kad šiemet dar pavyko iškovoti, kad įstaiga savarankiška išliktų dar metus. Jis tikisi, kad per šį laiką situaciją pasikeis į gerą ir prijungimo prie Akademijos gimnazijos pavyks išvengti.

Plane numatyta, kad jeigu rugsėjo 1 d. esant klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai klasėse, priimami sprendimai dėl atskirų klasių nesudarymo.

Anot direktoriaus, nors mokyklų optimizavimas neišvengiamas, pokyčiams nebuvo tinkamai pasiruošta. R. Urbonavičius taip pat svarstė, kad pačioms mokykloms turėtų būti palikta daugiau galimybių priimti savarankiškus sprendimus. Pavyzdžiui, svarstė jis, jeigu klasėje rugsėjo 1 dieną mokosi 8 vaikai, bet vienas išeina vėliau – ką reikėtų daryti tokiu atveju?

„Jeigu mokykla pajėgi išsilaikyti iš to, ką turi savo, jeigu mes neprašome iš savivaldybės nė vieno papildomo euro?“ – kalbėjo jis.

Dotnuvos pagrindinės mokyklos direktorius taip pat pastebėjo, kad jeigu viena klasė nebeformuojama, tėvai kitur gali perkelti ir kitus mokykloje besimokančius vaikus, dėl moksleivių gali pritrūkti ir kitose klasėse. Vis dėlto, anot jo, yra atvejų, kai tėvai nusprendžia vieną vaiką palikti vienoje mokykloje, o kitą, nesusidarius klasei, perkelia į kitą įstaigą.

Pasak LRT.lt pašnekovo, mažoje mokykloje mokytojas kiekvienam vaikui gali skirti daugiau dėmesio. Tai ypač vertina tėvai, kurių vaikai turi specialiųjų mokymosi poreikių, sakė jis.

R. Urbonavičius taip pat stebisi, kad vienose Kėdainių rajono mokyklose savivaldybė leidžia formuoti jungtines klases, o kitose – draudžia.

„Prieš trejus metus mus norėjo uždaryti, buvo 104 vaikai, bet, ačiū Dievui, kad politikai dar patikėjo ir mokyklą paliko. Po metų žiūrėsime, galbūt nauji vėjai bus ir leis mums tą krepšelį turėti ir jeigu bus 70 vaikų. Dabar yra 84“, – dalijosi jis.