Per pirmąją Xi ir Trumpo viršūnių susitikimo dieną abu lyderiai negailėjo vienas kitam šiltų žodžių. Visgi, Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad uždaruose derybų pokalbiuose Xi įspėjo Trumpą, jog jei Taivano klausimas nebus sprendžiamas tinkamai, tai gali sukelti konfliktą ir privesti prie „itin pavojingos situacijos“.
Bendrai dėmesį traukia tai, kad Xi svarbiausiu derybų klausimu įvardijo Taivaną, tuo tarpu JAV savo pranešime Taivano nepaminėjo. Lyderiai taip pat aptarė prekybą, padėtį Artimuosiuose Rytuose, Ukrainą ir Korėjos pusiasalio klausimus.
Vėliau Trumpas „Fox News“ teigė, kad Xi sutiko užsakyti 200 „Boeing“ lėktuvų, netiekti ginklų Iranui ir kad Kinija pasiūlė pagalbą atveriant Hormūzo sąsiaurį, nors nedetalizavo, kaip tai būtų įgyvendinta. Rinka į tai reaguoja kaip į signalą, kad realios pagalbos iš Kinijos dėl Hormūzo JAV nesulauks, dėl ko naftos kaina penktadienį kilo kiek daugiau nei 1 proc., peržengdama 107 dolerių už barelį ribą.
JAV akcijų biržos ketvirtadienį toliau žengė aukštyn į naujas aukštumas. NASDAQ augo 0,88 proc., o S&P 500 – 0,77 procento. Investuotojų optimizmą skatino pranešimai, kad Kinija ketina plačiau atverti savo rinką JAV įmonėms, o JAV švelnina pažangių puslaidininkių eksporto ribojimus. Šių naujienų kontekste „Nvidia“ akcijų kaina vakar šoktelėjo 4,4 proc., fiksuodama naujas aukštumas, o įmonės kapitalizacija pasiekė 5,7 trln. JAV dolerių.
Bendrai informacinių technologijų sektorius vakar augo 1,9 proc. ir daugiausia prisidėjo prie indeksų kilimo. Tarp įmonių vakar išsiskyrė „Cisco“, pabrangusi daugiau nei 13 proc. ir fiksavusi geriausią rezultatą nuo 2011 metų. Investuotojų optimizmą pakurstė geresni nei tikėtasi ketvirčio pajamų ir pelno rodikliai, taip pat aukštesnės nei laukta ateinančio ketvirčio gairės. „Cisco“ taip pat pranešė ketinanti atleisti apie 4 tūkst. darbuotojų, kad sudaro apie 5 proc. visų darbuotojų.
Nepaisant aukštų energetikos kainų, JAV vartojimas vis dar išlieka pakankamai stiprus. Vakar paskelbti mažmeninės prekybos duomenys rodo 0,5 proc. augimą, lyginant su kovu, kuris taip pat buvo stiprus mėnuo (1,6 proc.). Tuo tarpu metinis mažmeninės prekybos pokytis siekė 4,9 procento. Visgi, reikia pažymėti, kad ši statistika parodo nominalius pardavimų skaičius, o įvertinus infliaciją reali pardavimų apimtis greičiausiai traukėsi.
Vakar taip pat buvo paskelbti importuojamų ir eksportuojamų prekių kainų pokyčiai balandžio mėnesį, kurie parodė daug didesnį kainų augimą nei tikėtasi. Per mėnesį importo kainos augo 1,9 proc., o eksporto – 3,3 procento. Šie duomenys seka gerokai „karštesnius“ nei laukta vartotojų ir gamintojų kainų rodiklius bei signalizuoja apie galimai ateinančią naują infliacijos bangą.
Rinkos šiuo metu jau pilnai įskaičiuoja vieną FED palūkanų didinimą kitų metų pirmą ketvirtį. Infliacijos rizikos taip pat atsispindi obligacijų rinkoje – JAV 10 metų obligacijų pajamingumas per mėnesį paaugo 28 baziniais punktais ir peržengė 4,5 proc. ribą, o 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas per tą patį laikotarpį augo 35 baziniais punktais, viršydamas 4 proc. lygį.
Panašu, kad infliacijos rizikos, besitęsiant Hormūzo sąsiaurio blokadai, penktadienį pristabdys biržų ralį, kadangi ateities sandoriai rodo gana ženklų indeksų smukimą tiek JAV, tiek Europoje.
Europos akcijų biržos vakar demonstravo solidų augimą. STOXX 600 didėjo 0,76 proc., kylant iš esmės visiems sektoriams, o geriausius rezultatus demonstravo informacinių technologijų (+2,9 proc.), finansų (+0,9 proc.) ir būtinojo vartojimo (+0,8 proc.) sektoriai. Tarp įmonių vakar pasižymėjo „Nokia“ (+7,5 proc.), investuotojams įžvelgiant paraleles su gerais „Cisco“ rezultatais.
Taip pat ženklų augimą demonstravo puslaidininkių sektoriaus įmonės, įskaitant „Infineon Technologies“ (+5,8 proc.), „STMicroelectronics“ (+5,4 proc.) ir „ASML“ (+3 proc.). Vokietijos DAX augo 1,32 proc., Prancūzijos CAC – 0,93 proc., Italijos FTSE MIB – 1,15 procento. Baltijos birža vėl išsiskyrė nedideliu 0,1 proc. kritimu.
