Prezidentui siūlant per nacionalinį plėtros banką ILTE labiau įveiklinti gyventojų sąskaitose laikomas lėšas, finansų įstaigos generalinis direktorius Dainius Vilčinskas sako, kad sukūrus šį mechanizmą, pats bankas indėlių nepriimtų, o lėšas nukreiptų į mažos rizikos projektus.
„Kiekvieną kartą, kai kalbame apie indėlius, visi suprantame, kaip tai yra jautru – vienas dalykas, apie kurį tikrai kalbame, kad ILTE nepriims indėlių pati, ILTE veikia kaip plėtros bankas ir ILTE tik pritrauks lėšas iš tarptautinių finansų rinkų ir skolins projektams. ILTE moka gerai skolinti ir investuoti, dabar tik klausimas, per kokį mechanizmą tos laisvos lėšos galėtų būti nukreiptos į tas sritis, kur Lietuvai labiausiai reikia“, – Eltai trečiadienį teigė D. Vilčinskas.
Jo teigimu, šio mechanizmo kūrimas dabar yra darbinės stadijos, analizuojami skirtingi variantai, tačiau sutariama, jog būtina užtikrinti indėlių saugumą ir ILTE likvidumą.
„Ką visi esame sutarę – kad jeigu toks sprendimas bus, gyventojams neturėtų kilti rizika dėl jų indėlių patikimumo, kad visos indėlių apsaugos turėtų išlikti tokios pat, kaip yra, ir geresnės, kad likvidumas turėtų nenukentėti, kad gyventojai už savo turimas lėšas gautų teisingas palūkanas“, – sakė jis.
„Faktas, kad tos lėšos bus nukreiptos į mažos rizikos projektus, kad nekiltų grėsmė gyventojų indėliams, bet kartu kad būtų gaunamos pajamos, kurias galėtų gauti gyventojai“, – teigė D. Vilčinskas.
Anot ILTE vadovo, toks mechanizmas padėtų spręsti problemą, kad gyventojai komerciniuose bankuose kaip indėlius laiko daug lėšų, kurios „nedirba“ finansų sistemoje, bankų paskolų portfelis neauga taip greitai, kaip norėtųsi, šios lėšos taip pat neprisideda prie gynybos, infrastruktūros ir kitų valstybei svarbių sričių finansavimo.
D. Vilčinsko teigimu, kol kas anksti kalbėti, kada toks mechanizmas galėtų pradėti veikti.
„Tai nėra paprastas projektas, tokius projektus užtrunka sudėlioti, tiesiog vyksta procesas – ILTE yra vienas iš dalyvių šiose diskusijose“, – sakė jis.
Anksčiau prezidentūra Eltai teigė, kad naujas mechanizmas leistų dalį gyventojų santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos jiems būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už šiuos indėlius būtų mokamos palūkanos.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė sulaukęs neoficialaus Europos Centrinio Banko pritarimo šiai iniciatyvai.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Eltai sakė, jog būtina įvertinti plėtros bankui kylančias rizikas ir įsitikinti, kad, mechanizmui išpopuliarėjus, jis turėtų, kur šias lėšas investuoti, taip pat skeptiškai vertino galimybes indėlių palūkanų normos dydį sieti su infliacijos rodikliais.
Lietuvos banko duomenimis, pernai bankuose buvo laikoma 78,8 mlrd. eurų indėlių, iš jų Lietuvos gyventojų indėliai sudarė 26,9 mlrd. eurų, o užsienio gyventojų ir verslo indėliai – 34,1 mlrd. eurų.
