Lietuvos ekonomikos augimas yra du kartus greitesnis negu Europos Sąjungos (SE) vidurkis, tačiau šalies konkurencingumas bei pramonės eksportas stagnuoja, sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas.
„Bendrai Lietuvos ekonominė situacija iš tikrųjų yra gera, augam geriausiai regione, du kartus greičiau nei Europos Sąjungos vidurkis, ateities prognozės yra šiai dienai tikrai geros, tačiau siekiame užbėgti įvykiams už akių, kad nesusidurtume su situacija, kuri yra Estijoje ir Latvijoje, kur konkurencingumas iš tikrųjų šiuo metu šlubuoja“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė ministerijos Viešosios politikos sprendimų ir duomenų analizės grupės vadovas Titas Budreika.
Pasak jo, dabar paslaugų eksportas yra aplenkęs prekių išvežimą, tuo metu prieš 10 metų paslaugos sudarė tik maždaug dešimtadalį šalies eksporto.
„Tai reiškia, kad viskas su paslaugų sektoriumi, paslaugų eksporto konkurencingumu yra tvarkoj, tuo tarpu prekių konkurencingumas, ką gaminame Lietuvoje, stagnuoja nuo 2022 metų. Tada, aišku, buvo pandeminė situacija, tai tie skaičiai šiek tiek virš potencialo, tačiau net ir tai atmetus matom, kad nuo 2022 metų esame stagnacijoje prekių konkurencingume ir tai kelia tokius ilgalaikius iššūkius“, – tvirtino T. Budreika.
Jo teigimu, iki 2021 metų Lietuvos ekonominė vertė, sukuriama vienam darbuotojui ar vienai darbo valandai, augo sparčiai, tačiau tuomet pasiekė piką ir dabar stagnuoja.
Ministerijos atstovas pabrėžė, kad pramonės indėlis į šalies ekonomiką per pastaruosius 10 metų mažėjo.
„Jeigu 2014 metais pramonė maždaug ketvirtadalį ekonomikos sukurdavo, dabar liko tik 18 proc. – netgi mažiau nei siekia ES vidurkis. Tai šiandien negalime sakyti, kad Lietuva yra pramoninė valstybė tokia, kokia buvo seniau. Ir tai yra pasekmė to, kad pramonė susiduria su daug iššūkių“, – kalbėjo T. Budreika.
T. Budreikos teigimu, apskaičiavus indeksą, rodantį atlyginimų ir produktyvumo santykį, matyti, kad Lietuvos konkurencingumas dabar yra tik 18 proc. geresnis nei kitose ES šalyse, tuo metu prieš 10 metų rodiklis siekė 40 proc.
„Ir ta tendencija yra stipriai mažėjanti. Kaimyninėse šalyse yra dar blogiau ir dėl to jų ekonomikos susiduria su tam tikra stagnacija. Tuo tarpu Airijos pavyzdys yra visiškai kitoks – jie buvo mažiau konkurencingi darbo kaštais prieš 10 metų, bet dabar jie yra 45 proc. konkurencingesni nei tipinė ES šalis“, – aiškino T. Budreika.
Pasak jo, Lietuvoje energetikos kaštai yra aukšti, todėl pramonės produkcija yra brangesnė, tačiau šia prasme visa ES yra nekonkurencinga – elektros kainos čia du kartus didesnės nei JAV ar Kinijoje.
„Tuo tarpu Lietuvoje situacija dar blogesnė, elektros kainomis atsiliekame nuo ES, nes esame brangesni, o ES atsilieka nuo pagrindinių pasaulio ekonomikų. Kitas momentas – dujos, kurios ES maždaug keturis kartus brangesnės nei JAV, 20 proc. – nei Kinijoje, tuo tarpu Lietuvoje dėl geopolitinės situacijos ši dedamoji irgi nekonkurencinga“, – kalbėjo T. Budreika.
Jo skaičiavimais, pagal verslo finansavimą Lietuva irgi nusileidžia kitoms šalims: „Lietuvos verslas skolinasi, sausio duomenimis, 25 proc. brangiau nei ES vidurkis, (...) Tai ne vienintelė priežastis, kad Lietuvos įmonės mažiau skolinasi – mažiau apsimoka nei kitose ES šalyse“.
Ministerijos atstovas pabrėžė, kad Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), o viena priežasčių – menkos investicijos į šią sritį.
„Ministerija turi tikslą išsikėlusi, kad MTEP'as turėtų būti maždaug 2 proc. mūsų ekonomikos, šiai dienai yra 1 proc. Situacija nesikeičia jau 10 metų. Bendrai Lietuvoj MTEP'o finansavimas yra du kartus mažesnis nei ES vidurkis“, – pranešė T. Budreika.
