Įvykus šiemet prasidėjusiai antros pakopos pensijų reformai, ateityje pensijų nelygybė tik didės, sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis.
Šia tema pirmadienį diskutuota laidoje „LRT forumas“.
„Mes nesimokome nei iš savo, nei iš svetimų klaidų. Ir Estijoje 30 proc. žmonių išėjo, o pas mus jau yra 40 proc. Ir tikrai dar ne pabaiga.
Šiuo atveju turėsime įrankį, kuriuo naudosis daugiausia turtingesnė visuomenės dalis. Ir, jeigu žiūrim į ateitį, pensijų nelygybė tik didės. Vadinasi, turtingesnė visuomenės dalis, kuri ir taip turės daugiau, turės ir didesnes pensijas“, – prognozavo buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Rezervas tik nurašius skolą
Laidoje taip pat dalyvavęs Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus ragino politikus dėmesį nukreipti į tuos, kurie yra likę kaupime.
„Šitas dalykas buvo sugalvotas tam, kad visuomenės senėjimo akivaizdoje mes turėtume šiek tiek atsparesnę socialinę sistemą. Jeigu mes paremiame tik einamąją finansavimo sistemą, ji tampa ganėtinai pažeidžiama demografinių pokyčių akivaizdoje. Turėdami greta einamąją finansavimo sistemos dalį, kuri ateina iš kaupimo, mes turime tiesiog finansiškai stabilesnę sistemą ilgalaikėje perspektyvoje“, – aiškino jis.
Ekonomistas taip pat priminė, kodėl „Sodra“ šiuo metu gali būti sukaupusi maždaug 6 mlrd. eurų rezervą.
„2015 metais „Sodra“ turėjo 4 mlrd. eurų skolų. Dabar „Sodra“ rezervą turi tik todėl, kad 2018 metais 3,7 mlrd. eurų – bazinė pensija – buvo perkelta į valstybės biudžetą. Taigi buvo pervestos šitos skolos į valstybės biudžetą. Jeigu mes būtume tos „Sodros“ skolos neperkėlę 2018 metais į valstybės biudžetą, o „Sodra“ būtų įpareigota pati grąžinti ją, šiandien ji neturėtų jokio rezervo, dar būtų likę šiek tiek skolų.
Na, ir dar gražumas yra toks, kad dabar, kada žmonės pasitraukia iš kaupimo, valstybės subsidija, kurią jie yra gavę už dalyvavimą kaupime, keliauja ne atgal į valstybės biudžetą, kai mes turime problemų dėl gynybos finansavimo, o į „Sodrą“, kur mes turime perteklių. Čia nesusiveda galai“, – svarstė jis.
L. Kukuraitis prisiminė, kad 2018 metais nurašyta „Sodros“ skola leido jai tapti rimtu fondu.
„Bet senjorų, kurie skursta Lietuvoje, yra 40 proc. tuo pat metu. Vadinasi, iš tos įmokų–išmokų dalies mes, kaip valstybė, negebam užtikrinti orios senatvės daugeliui pensininkų ir nežinia, ar tikrai ateity galėsim. Tada tikrai norisi pamatyti dabartinių valdančiųjų siūlymus, kiek „Sodros“ įmokų tarifas turi augti, kad žmonės ištrauktų iš skurdo ir galėtume garantuoti pensiją, apie kurią kalba Romas Lazutka“, – sakė jis.
Pasiūlymas dėl anuitetų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius dėstė, kad yra bent trys būdai, kaip būtų galima žmones paskatinti kaupti pensijai.
„Pirmas – žmonės dabar išėjo, tai, kaip ir minėjau, yra to 2018 metų sprendimo pasekmė. Prievolė žmonių nepaskatins kaupti. Per sąmoningumą – taip. Dabar labiausiai apsimoka kaupti mažesnių pajamų gavėjams, individualiai dirbantiems, kurie yra tėvystės, motinystės periode arba kurie gauna vaiko auginimo išmoką. Šie žmonės išėjo, bet jie visada gali grįžti. Tai reikia šviesti žmones, kad kaupti pensijai reikia.
Antras dalykas yra anuitetai. Anuitetai yra žmonėms neaiškus objektas. Ir ten yra prievolė pirkti anuitetą. Ir jeigu ieškotume kompromiso, turėtų būti galimybė pirkti anuitetą, bet ne prievolė.
Trečias dalykas, be abejo, reikės stiprinti pirmąją pakopą. Dabar, kai turime „Sodroje“ 6 mlrd. eurų rezervą, prezidentas yra pasiūlęs, kad bent 20 proc. „Sodros“ perviršio kasmet būtų galima skirti papildomai indeksuoti pensijas“, – priminė jis.
Kalbėdamas apie anuitetus, V. Augustinavičius aiškino, jog labai svarbu, kad žmonės pensiją gautų ir iš „Sodros“, ir iš privataus kaupimo.
„Dabar tokia įdomi situacija, kad žmogus visą laiką kaupia privačiai, bet būdamas pensinio amžiaus jis vėl pirks anuitetą iš „Sodros“. Tada vėl visą likusį amžių žmogus lieka priklausomas nuo „Sodros“. Dėl to turėtų būti galimybė pirkti anuitetą arba kad būtų tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, per ne mažiau nei 15 metų išsiimti savo sukauptą sumą“, – sakė jis.
Parengė Edgaras Savickas
