Beveik 0,6 mln. gyventojų pasitraukus iš antros pakopos pensijų fondų ir atsiėmus visas arba dalį lėšų, pirmąsias dienas prekybininkai stebėjo išaugusį pirkėjų aktyvumą, tačiau po savaitės bankų atstovai sako pastebintys ir išaugusį susidomėjimą trečia pensijų pakopa, įvairiais taupymo instrumentais, be to, domisi galimybe anksčiau laiko padengti paskolas.
Kaip rašė BNS, daliai gyventojų jau atgavus kauptas lėšas, prekybininkai praėjusuį savaitgalį fiksavo smarkiai išaugusį pirkėjų aktyvumą, o bankai – kalėdinę prekybą primenančius skaičius.
Domisi trečia pensijų pakopa
Pasak „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovės Aušrinės Mincienės, vien per kovą ir balandį pasirašytos naujos trečios pakopos pensijų sutartys sudarė 40 proc. viso 2025 metais prisijungusiųjų skaičiaus.
„Dalis atsiimtų pensijų lėšų galėjo būti panaudotos ir kaip indėliai – paskutinę savaitę klientai sudarė dvigubai daugiau naujų indėlių sutarčių nei tai darė vidutinę kovo savaitę“, – komentare BNS teigė A. Mincienė.
Ji pažymėjo, kad „Luminor“ klientų sukauptos pensijos buvo išmokėtos balandžio 13-15 dienomis, tad lėšos jų sąskaitas pasiekė neseniai ir visas vaizdas bus matomas tik mėnesio pabaigoje.
„SEB investicijų valdymo“ vadovas Paulius Kabelis teigė, kad pastarąją savaitę išaugo žmonių susidomėjimas savanorišku pensijų kaupimu, balandį sudarytų sutarčių skaičius buvo tris kartus didesnis nei prieš metus, augo ir susidomėjimas antra pakopa.
„Taip pat stebime ir daugiau nei dvigubai išaugusį sudaromų antros pakopos sutarčių skaičių. Taigi gyventojams aktualus kaupimas pensijai tiek antroje, tiek trečioje pensijų pakopoje“, – komentare BNS teigė P. Kabelis.
Tuo metu „SB Asset Management“ investicijų valdymo skyriaus vadovas Regimantas Valentonis sakė, kad tikslius skaičius įvardinti sudėtinga, tačiau pirmosios dienos grąžinus lėšas parodė, kad auga aktyvumas investuojant tiek į trečiąją pensijų pakopą, tiek į kitus investicinius produktus.
„Šnekant apie trečią pakopą arba kitus investicinius produktus, ką ir valdom mes, tai matomas padidėjimas pinigų pervedimo. Dalis, kurie pasiėmė pinigus iš antros pakopos, net ir per pirmą ketvirtį arba procese matėsi, kad pasiryžę toliau investuoti, pasirinkti vietoj antros trečią“, – BNS sakė R. Valentonis.
„Galbūt ne visi dar tai padarė per pirmas dienas, (...) bet tiek į trečią pakopą, tiek investicinius produktus, investicinius fondus, tai matome suaktyvėjimą ir didesnėmis sumomis“, – kalbėjo jis.
R. Valentonis pastebi tendenciją, kad toliau pasiryžę investuoti tie žmonės, kurie buvo sukaupę didesnes sumas.
Tuo metu „Swedbank“ duomenys rodo, kad po antros pensijų pakopos lėšų išmokėjimo naujos trečios pensijų pakopos sutartys buvo sudaromos dvigubai aktyviau nei įprastai. Taip pat bankas pastebi, kad dalis gyventojų pradeda kaupti antroje pensijų pakopoje iš naujo.
„Todėl teigti, kad antros pensijų pakopos lėšos yra tiesiog „ištaškomos“, nėra tikslu. Dalis gyventojų jas ir toliau skiria taupymui ar investavimui, tik renkasi kitus instrumentus, o dalis vis dar vertina savo galimybes“, – BNS teigė „Swedbank investicijų valdymo“ laikinasis vadovas Valdas Sejavičius.
Dalis atsiėmusių lėšas jas investuos
Tuo metu banko „Revolut“ duomenimis, dešimtys tūkstančių lietuvių gautas lėšas panaudojo savo finansinei pagalvei stiprinti ir nukreipė jas į ilgalaikį taupymą ir investicijas.
„Lyginant su atitinkama savaite kovo mėnesį, balandžio 9-15 dienomis „Revolut“ klientų pervedimai į vertybinių popierių sąskaitas šoktelėjo net 141 proc. Tai rodo, kad dalis sukauptų pensijų lėšų grįžo į rinkas iškart po jų gavimo. Aktyviausiai investicinės sąskaitos pildytos balandžio 10 dieną, penktadienį“, – BNS informavo „Revolut“.
Anot banko, populiariausias investavusiųjų pasirinkimas buvo JAV akcijos (2,1 karto augimas, palyginti su kovu) ir biržoje prekiaujami fondai (ETF) – investicijos į juos taip pat buvo dukart didesnės.
„Revolut“ duomenimis, dalis klientų atgautas lėšas nukreipė į indėlių sąskaitas – pervedimų suma į bet kada pasiekiamų indėlių sąskaitas buvo 6 kartus didesnė nei atitinkamą savaitę kovą.
Tuo metu SEB bankas pastebi, kad išaugo vidutinės sumos, kurias žmonės skiria investicijoms bei taupymui. Balandžio 14 dienos duomenimis, SEB banko klientai vyrai vidutinę investicijų sumą padidino 73 proc. – nuo 17,7 tūkst. eurų iki 30,6 tūkst. eurų.
Lėšų likutis moterų einamosiose sąskaitose vidutiniškai pagausėjo beveik 1 tūkst. eurų – iki daugiau negu 6,7 tūkst. eurų, o vyrų sąskaitose likutis vidutiniškai paaugo apie 1,1 tūkst. eurų iki beveik 7,3 tūkst. eurų. Tuo tarpu kaupiamojo indėlio vidutinė suma padidėjo apie 500 eurų.
Banko „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, didesnę dalį atsiimtų lėšų (55 proc.) gyventojai planuoja toliau kaupti ir investuoti. Ketvirtadalis atgautas lėšas nurodo panaudosiantys savarankiškam investavimui į akcijas, obligacijas ar jų fondus bei kitas priemones.
Tyrimo duomenimis, 15 proc. apklaustųjų bent dalį atsiimtų lėšų taip pat planuoja panaudoti nekilnojamojo turto įsigijimui, tokia pat dalis sako, kad atgautas pakopos pensijų fondų lėšas perkels į trečiąją pensijų pakopą. Dar 15 proc. nurodo atsiimtas santaupas laikysiantys grynaisiais.
Vis dėlto tyrimas indikuoja, kad aiškų planą, ką darys su atsiimtais pinigais, turi ne visi. Beveik trečdalis – 28 proc. – nurodė sprendimą priimsiantys tuomet, kai pinigai pasieks jų banko sąskaitą.
Reprezentatyvią apklausą kovą „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1013 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
Susidomėjimas kreditų grąžinimais
SEB banko Strategijos ir paslaugų klientams skyriaus vadovas Arūnas Badaras teigė, kad pastarosiomis dienomis pastebimas išaugęs klientų aktyvumas peržiūrint pasirinktus finansinius sprendimus – sulaukiama daugiau nei įprastai klausimų dėl paskolų grąžinimo.
„Vertinant pagal sumas, didesnė lėšų dalis skiriama būsto paskolų grąžinimui, tačiau pagal operacijų skaičių dominuoja vartojimo kreditų dengimas“, – BNS komentare teigė A. Badaras.
„Vis dėlto vertinti, ar tai tampa tendencija, dar anksti – nuo lėšų išmokėjimo praėjo tik kelios dienos, todėl reikėtų daugiau laiko, kad galėtume daryti duomenimis grįstas išvadas“, – pridūrė jis.
Bankas „Luminor“ taip pat sako matantis tendenciją, kad žmonėms atgavus pinigus iš antrosios pensijų pakopos, jie aktyviau domisi galimybe anksčiau padengti esamus kreditus.
„Pastebime, kad beveik padvigubėjo klientų, norinčių anksčiau laiko išsipirkti lizinguojamą automobilį, taip pat kelis kartus paaugo besikreipiančiųjų skaičius dėl būsto ar vartojimo paskolų ankstesnio grąžinimo“, – BNS komentavo A. Mincienė.
Anot jos, toks klientų elgesys buvo prognozuojamas – jau nuo sausio 1 dienos pildant prašymus atsiimti lėšas, beveik ketvirtadalis klientų nurodė, kad jas planuoja skirti paskolai grąžinti.
„Tai buvo dažniausiai įvardijamas šių lėšų panaudojimo tikslas“, – teigė „Luminor“ kasdienės bankininkystės vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad atsiradus didesnei pinigų sumai dalis žmonių pirmiausia pagalvoja apie galimybę sumažinti didžiausius finansinius įsipareigojimus, tačiau ji ragina sprendimą priimti įvertinus visas aplinkybes: dabartinių pajamų stabilumą, turimos paskolos palūkanų normą, santaupas ir alternatyvias investavimo galimybes.
„Instinktyviai pirmiausia galvojama, kad grąžinus dalį paskolos anksčiau gali sumažėti bendra sumokamų palūkanų suma. (...) Be finansinės naudos kai kuriems žmonėms svarbu ir psichologinis aspektas: mažesnė paskolos suma arba trumpesnis įsipareigojimų laikotarpis kartais suteikia daugiau finansinio saugumo jausmo“, – teigė A. Mincienė.
„Vis dėlto anksčiau grąžinti paskolą ne visada yra geriausias sprendimas. Kartais naudingiau dalį pinigų atidėti santaupoms arba investuoti“, – pabrėžė ji.
BNS rašė, kad pensijų kaupimą per ketvirtį nutraukė apie 550 tūkst. žmonių, arba apie 40 proc. sistemos dalyvių, tuo metu liko kaupti 875 tūkstančiai. Visiškai ar iš dalies pasitraukusiems žmonėms pervesta beveik 3,2 mlrd. eurų, o „Sodrai“ grįžo apie 1,3 mlrd. eurų.
Iki šiol antroje pakopoje kaupė apie 1,45 mln. gyventojų, o bendras jų sukauptas turtas siekė apie 10,6 mlrd. eurų.
