Kur gyventojai leidžia II pensijų pakopos pinigus: suplūdo anksčiau laiko grąžinti paskolų

Iš antrojoje pensijų pakopoje kauptų pinigų žmonės ne tik prisipirko telefonų, bet ir suskubo grąžinti būsto ir vartojimo paskolas, automobilių lizingą. Finansų įstaigos tikina, kad paraiškų skaičius augo kelis kartus.

Jau praėjusios savaitės gale į gyventojų sąskaitas ėmė kristi jų II pensijų pakopoje kauptos lėšos.

LRT.lt skelbė, kad apie 3 mlrd. eurų, kurie atsidūrė gyventojų sąskaitoje, pasiekė ir prekybininkus. Dalis įmonių fiksavo rekordinį pardavimą. Skaičiuojamas mobiliųjų telefonų, kompiuterių, televizorių, robotų dulkių siurblių pardavimų šuolis, o kai kurių elektronikos prekių kategorijų pardavimas augo net iki 7 kartų.

Paspartėjo ir tauriųjų metalų prekyba. Aukso pardavimas augo 3 kartus, sidabro – 5 kartus, teigė tauriaisiais metalais ir monetomis prekiaujančios bendrovės „Florinus“ direktorius Žilvinas Leškevičius.

SEB banko duomenimis, šeštadienį ir sekmadienį, palyginti su antruoju 2025 metų balandžio savaitgaliu, pirkėjai išleido 114 proc. daugiau pinigų baldams, 89 proc. daugiau – elektronikai, 86 proc. daugiau – juvelyrikai, 84 proc. daugiau – telekomunikacinei įrangai.

Portalo LRT.lt kalbintos finansų įstaigos teigia, kad dalis gyventojų gautas lėšas skyrė ir paskoloms grąžinti.

Pavyzdžiui, banko „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje Edvardas Arnatkevičius teigė, kad pastarosiomis dienomis fiksuojamas reikšmingai išaugęs klientų prašymų anksčiau grąžinti paskolas skaičius.

„Per kelias dienas sulaukėme daugiau nei 1 000 tokių kreipimųsi, o dabartinės tendencijos rodo, kad šis srautas artimiausiu metu gali išaugti dar kelis kartus“, – sako E. Arnatkevičius.

Per kelias dienas sulaukėme daugiau nei 1 000 tokių kreipimųsi, o dabartinės tendencijos rodo, kad šis srautas artimiausiu metu gali išaugti dar kelis kartus.

E. Arnatkevičius

Anksčiau laiko grąžina ir automobilių lizingą

Su noru anksčiau laiko grąžinti paskolas sako susiduriantis ir bankas SEB.

„Sulaukiame daugiau nei įprastai klientų klausimų dėl paskolų grąžinimo – tiek būsto, tiek vartojimo kreditų ar automobilių lizingo įsipareigojimų mažinimo. Vertinant pagal sumas, didesnė lėšų dalis skiriama būsto paskoloms grąžinti, tačiau pagal operacijų skaičių dominuoja vartojimo kreditų dengimas“, – sako SEB banko Strategijos ir paslaugų klientams skyriaus vadovas Arūnas Badaras.

Sulaukiame daugiau nei įprastai klientų klausimų dėl paskolų grąžinimo – tiek būsto, tiek vartojimo kreditų ar automobilių lizingo įsipareigojimų mažinimo.

A. Badaras

Banko „Citadelė“ komunikacijos vadovė Aistė Žebrauskienė pažymi, kad vertinant vidutinį dienos (balandžio 9–13 d.) prašymų skaičių, vartojimo kreditų išankstinių dengimų apimtys padidėjo daugiau nei 2 kartus, o būsto paskolų – apie 3–4 kartus, palyginti su kovo mėnesio dienos vidurkiu.

„Lizingo segmente taip pat matome išaugusį klientų aktyvumą, susijusį su anksčiau prisiimtų įsipareigojimų dengimu. Pastarosiomis dienomis tokių užklausų skaičius buvo maždaug dvigubai didesnis nei įprastai“, – akcentuoja A. Žebrauskienė.

Kalbėdama apie naujų lizingo sutarčių sudarymą, ji pažymi, kad kol kas reikšmingų pokyčių bankas nepastebi: „Paraiškų srautai išlieka panašūs į įprastą rinkos dinamiką. Tikėtina, kad dalis poveikio gali pasimatyti kiek vėliau, nes sprendimai dėl didesnių pirkinių, tokių kaip automobilis, dažniausiai priimami per ilgesnį laikotarpį.“

Mano, kad susidomėjimo šuolis laikinas

Banko „Luminor“ būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė pažymi, kad bankas II pensijų kaupimo pakopoje dalyvavusiems klientams pinigus išmokėjo balandžio 13–15 dienomis.

„Gyventojai aktyviau domisi galimybe kreditus padengti anksčiau. Pastebime, kad beveik padvigubėjo klientų, norinčių anksčiau laiko išsipirkti lizinguojamą automobilį, skaičius, o nurodytomis dienomis kelis kartus paaugo ir besikreipiančiųjų dėl būsto ar vartojimo paskolų ankstesnio grąžinimo skaičius. Žinoma, toks susidomėjimo šuolis yra laikinas, nes sprendimai dažniausiai priimami pirmomis dienomis gavus II pakopos pensijų lėšas“, – pažymi L. Žukovė.

Jos teigimu, gyventojai grąžina paskolas, mat pirmiausia galvojama, jog tai padarius gali sumažėti bendra sumokamų palūkanų suma. Tai ypač aktualu paskolų su kintamomis palūkanomis turėtojams, kadangi jos apskaičiuojamos nuo likusios paskolos sumos ir periodiškai perskaičiuojamos keičiantis palūkanų normai. Be finansinės naudos, kai kuriems žmonėms svarbu ir psichologinis aspektas: mažesnė paskolos suma arba trumpesnis įsipareigojimų laikotarpis kartais suteikia didesnio finansinio saugumo jausmą.

Visgi L. Žukovė pažymi, kad anksčiau grąžinti paskolą ne visada yra geriausias sprendimas, kartais naudingiau dalį pinigų atidėti santaupoms arba investuoti.

„Tarkime, turite 120 tūkst. eurų paskolą 25 metams, kurią paėmėte prieš 5 metus. Metinė palūkanų norma – 3,7 proc., o paskolos grafikas sudarytas anuiteto mokėjimo būdu. Šiuo metu paskolos likutis yra apie 104 tūkst. eurų. Jeigu dabar 20 tūkst. eurų paskirtumėte paskolai grąžinti, darant prielaidą, kad likusį paskolos laikotarpį palūkanos nesikeis, sutaupytumėte apie 8,3 tūkst. eurų palūkanų. Tačiau jei tuos pačius 20 tūkst. eurų investuotumėte, pavyzdžiui, su vidutine 7 proc. metine grąža, po 10 metų sukauptumėte daugiau nei 39 tūkst. eurų, pelnas siektų 19 tūkst. eurų. Tai gerokai daugiau nei sutaupytos palūkanos“, – skaičiuoja banko „Luminor“ atstovė.

Grąžina ir vartojimo paskolas

Besikeičiančią vartotojų elgseną sako pastebintis ir tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas Darius Noreika.

„Fiksuojame ženkliai išaugusį kreipimųsi dėl paskolų išankstinio grąžinimo skaičių. Nors balandis dar tik įpusėjo, jų jau gavome tiek, kiek per visą mėnesį sausio–kovo laikotarpiu.

Beje, dar visai neseniai iš dalies klientų, vėluojančių sumokėti įmokas, dažnai girdėdavome: „Palaukite dar truputį – atgausime pensijų pinigus ir viską grąžinsime vienu ypu.“

Vis dėlto prašymas dar nereiškia veiksmo. Mūsų statistika rodo, kad balandį realiai įvykdyta apie 50 proc. tokių prašymų, t. y. paskolos iš tiesų grąžinamos. Be to, vidutinė anksčiau laiko grąžinamos paskolos suma šiuo metu nesiekia 2,5 tūkst. eurų ir yra beveik perpus mažesnė nei istorinis vidurkis“, – duomenis pateikia D. Noreika.

Pasitraukė per 500 tūkst. gyventojų

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, daugiausia prašymų nutraukti kaupimą ir atsiimti pinigus buvo pateikta sausio mėnesį – tuo metu tą padarė apie 21 proc. (daugiau nei 300 tūkst.) kaupusiųjų.

Iš karto po to prašymų skaičius nuosekliai mažėjo – per pastaruosius 2 mėnesius buvo pateikta 14,6 proc. prašymų (daugiau nei 200 tūkst. kaupusiųjų).

Iki 2026 m. kovo 31 d. prašymus pasitraukti pateikusiems gyventojams bus išmokėta maždaug 2,9 mlrd. eurų: apie 1,4 mlrd. eurų sudaro jų pačių įmokos, dar daugiau, 1,5 mlrd. eurų, – investicijų grąža. Vienas asmuo vidutiniškai atgavo apie 5,6 tūkst. eurų, iš jų 2,7 tūkst. yra jo paties įmokos, o 2,9 tūkst. – fondų uždirbta grąža.

„Sodrai“ bus pervesta apie 1,3 mlrd. eurų, jie virs apskaitos vienetais ir padidins senatvės pensiją ateityje.