Už profesinę veiklą nuteisti 29 Krymo žurnalistai. Iš 20 šiuo metu laisvės atėmimo bausmes atliekančių žurnalistų 13 yra Krymo totoriai – vietinės Krymo tautos atstovai.
Šiuos skaičius Kyjive per spaudos konferenciją, skirtą žurnalistų persekiojimui okupuotame Kryme, paskelbė Krymo totorių išteklių centras, praneša „Ukrinform“.
Žmogaus teisių gynėjai priminė, kurie Rusijos okupacinės valdžios už profesinę veiklą nuteisti žurnalistai priskiriami Krymo žurnalistų kategorijai.
„Pirmiausia tai politiniai kaliniai, gyvenę Kryme arba turintys tiesioginių ryšių su Krymu; Ukrainos piliečiai, kurie negyveno Kryme, bet buvo ten sulaikyti ir nuteisti okupacinių teismų; asmenys, sulaikyti už Krymo ribų, tačiau turintys ryšių su Krymu; taip pat asmenys, nuteisti vadinamojoje Nomano Čelebidžichano bataliono byloje (Ukrainos sausumos pajėgų karinis dalinys, sudarytas iš Krymo totorių – red. past.)“, – paaiškino Krymo totorių išteklių centro valdybos pirmininkas ir Krymo totorių tautos Medžliso narys Eskenderas Barijevas.
Žmogaus teisių gynėjai mano, kad Ukraina turėtų dėti daugiau pastangų siekdama išlaisvinti Krymo žurnalistus iš Rusijos kalėjimų.
„Raginame valdžios institucijas pradėti derybas dėl Krymo žurnalistų, kuriems reikia mūsų pagalbos, nes jų sveikatos būklė yra kritinė, sugrąžinimo“, – sakė Krymo ukrainiečių regioninės tarybos atstovas ir nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos namai“ – Krymo verslo ir kultūrinio bendradarbiavimo centro – strateginės komunikacijos ir plėtros vadovas Andrijus Ščekunas.
Renginio metu pažymėta, kad žurnalistai yra viena iš tų asmenų kategorijų, dėl kurių paleidimo ar apsikeitimo sunkiausia susitarti per derybas su Rusija.
„Žurnalistai yra viena iš trijų kategorijų, kurių atstovų Rusija nenori nei paleisti, nei iškeisti. Tai žurnalistai, Krymo totoriai ir „Azov“ bataliono nariai. Ir tai iš tiesų yra problema“, – sakė Krymo totorių išteklių centro teisininkė Liudmyla Korotkych.
Žmogaus teisių gynėjai taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos opozicijos abejingumą Krymo totorių politiniams kaliniams, ypač žurnalistams.
„Deja, iš Rusijos opozicijos veikėjų, kurie ragina Vakarų šalis derybose su Rusija aptarti apsikeitimą Rusijos politiniais kaliniais, negirdime nė žodžio apie Ukrainos piliečių – Krymo totorių, laikomų politiniais kaliniais, ypač žurnalistų – paleidimą. Taip pat norėtume atkreipti derybininkų komandų ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų dėmesį į būtinybę ginti Ukrainos žurnalistus“, – ragino Žurnalistinių tyrimų centro vyriausioji redaktorė Valentyna Samar.
Renginyje pabrėžta, kad 2014 m. Rusijai okupavus Krymą, pusiasalyje pradėta sistemingai naikinti žodžio laisvę. Daugelis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų buvo priversti pasitraukti iš Krymo, patyrė persekiojimą arba buvo priversti nutraukti savo veiklą. Likę žurnalistai ir toliau dirba nuolat rizikuodami, kad galėtų pateikti patikimą informaciją Ukrainos ir tarptautinei žiniasklaidai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nustatyta daugiau kaip 90 asmenų, prisidėjusių prie politiškai motyvuoto žurnalistų baudžiamojo persekiojimo laikinai okupuotame Kryme.
