Klaipėdos uostas devynis šių metų mėnesius perkrovė daugiau nei 30 mln. tonų krovinių – 5 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Kaip pranešė uosto direkcija, krova augo visuose segmentuose. Uosto vadovas Algis Latas sako, kad Klaipėdos uostas išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų.
„Ūgtelėjusi grūdų krova – derliaus ir eksporto aktyvumo ženklas, augantis konteinerių srautas, ro-ro apimtis, suskystintųjų gamtinių dujų krova, aktyvi kruizinė laivyba ir kiti Klaipėdos uosto krovos skaičiai siunčia žinią apie Lietuvos pramonės ir verslo dinamiką, ryšius su partneriais pasaulyje ir svarbų Klaipėdos uosto vaidmenį stiprinant šalies ekonomiką“, – pranešime sakė A. Latakas.
Konteinerių krova augo 12 proc. iki 10,68 mln. tonų. Vertinant standartinio dydžio konteinerių (TEU) krovą, per devynis mėnesius perkrauta 1 mln. TEU. Šiame segmente augimą išlaiko jūrinis tranzitas, šiemet augęs daugiau nei du kartus.
Ro-ro krovinių srautas augo 1,7 proc. iki 4,94 tonų. Vertinant laivais plukdomų krovininių transporto priemonių skaičių, išlaikomas panašus rezultatas kaip ir pernai – pergabenta 267,6 tūkst. automobilių.
Konteinerių ir ro-ro kroviniai sudaro 52 proc. visos Klaipėdos uosto krovos.
Naftos produktų krova per metus augo 8 proc. iki 3,16 mln. tonų, rezultatą augino eksporto krypties kroviniai.
Anot pranešimo, trečiąjį metų ketvirtį uoste įsibėgėjo iki tol pagreičio stokojęs grūdų krovos tempas. Per devynis mėnesius krauta 2,82 mln. tonų – 1,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Suskystintųjų gamtinių dujų krova augo 22 proc. iki 2,08 mln. tonų, trąšų krova taip pat augo 22 proc. iki 1,37 mln. tonų. Tuo metu iškasenų ir statybinių medžiagų krova mažėjo 19 proc. iki 1,36 mln. tonų, medienos krova sumenko 1,6 karto iki 282 tūkst. tonų.
Kol kas Klaipėdos uoste sulaukta 9 proc. mažiau laivų – jų atplaukė 3,78 tūkst. Pasak uosto direkcijos, mažesnis atplaukusių laivų skaičius ir auganti krova rodo, kad Klaipėdos uoste šiemet lankosi didesni ar labiau užpildyti laivai.
Klaipėdos uostui ir toliau pavyksta išlaikyti lyderio tarp Baltijos uostų poziciją tiek pagal krovos rezultatus, tiek pagal tenkančios rinkos dalį. Praėjusiais metais tris metų ketvirčius Klaipėdos uostas baigė užimdamas 41 proc. Baltijos šalių uostų rinkos, o šiemet užimama rinkos dalis išaugo iki beveik 44 proc.
Klaipėdos uostas ir toliau išlieka vieninteliu tarp Baltijos valstybių uostų, kuriam pavyksta išlaikyti teigiamus krovos rezultatus. Ryga, Talinas, Ventspilis ir Liepoja tris metų ketvirčius baigė fiksuodami praradimus.
