Valdančiosios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius kritikuoja finansų ministrą Taurimą Valį dėl konkretumo stokos ir viešų svarstymų apie galimas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio korekcijas. Pasak jo, ministras turėtų pateikti konkrečius pasiūlymus koalicijos partneriams, o ne didinti įtampą visuomenėje abstrakčiomis kalbomis.
„Trūksta to konkretumo. (...) Čia nereikia apgaudinėti, kad ankstesni finansų ministrai buvo labai mėgstami, bet jie bent jau buvo labai konkretūs, kaip kirviai su tais skaičiais. Dabar yra labai daug šou elementų, kažkokios kalbos, atsikirtimų, sąmojingumo“, – trečiadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Sinkevičius.
Jis taip pat kritikavo T. Valio pasisakymus, kad neatmetamos NT mokesčio korekcijos. Pasak demokrato, gyventojai dar nespėjo sumokėti mokesčio pagal naują tvarką, o jau kalbama apie galimus pakeitimus.
„Ministras turėtų susilaikyti nuo tokių pasvarstymų apie kažkokius papildomus mokesčius, jeigu jis neturi konkretaus pasiūlymo. Turi konkretų pasiūlymą – dedi koalicijos partneriams ant stalo, mes jį svarstome ir tuomet visi kartu jį giname. Dabar kažkokie pasvarstymai, man atrodo, tiktai bereikalingas įtampos didinimas visuomenėje, ir aš absoliučiai tam nepritariu“, – teigė demokratų lyderis.
Antradienį Seime T. Valys teigė, kad, diskutuojant su koalicijos partneriais, sulaukiama pasiūlymų dėl tam tikrų NT mokesčio pakeitimų, tačiau apie jų svarstymą esą dar anksti kalbėti. Pasak finansų ministro, pasiūlymai galėtų būti svarstomi, jei būtų įrodyta jų teigiama įtaka biudžetui.
V. Sinkevičius: demokratai dar nėra apsisprendę, ar palaikys kitų metų biudžetą
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius teigia kol kas negalintis patvirtinti, kad jo vadovaujamos partijos atstovai Seime palaikys 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Pasak politiko, nors dabartinėje geopolitinėje situacijoje Lietuva negali likti be biudžeto, Vyriausybė turi parodyti didesnes pastangas mažinti numatomą valdžios sektoriaus deficitą.
„Demokratai yra atsakinga politinė jėga ir mes puikiai suprantame, kad valstybė be biudžeto dabartinėje geopolitinėje situacijoje, ypač susiduriant su hibridinėmis grėsmėmis, tikrai negali likti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Sinkevičius.
„Tačiau, iš kitos pusės, mes turime reikalauti atsakomybės. Šiandien pasakyti, kad demokratų balsai už biudžetą yra, aš negaliu, nes, kaip sakiau, net jį pristatant kol kas nėra parodyta, kad iš visų jėgų stengiamasi tą deficitą sumažinti“, – pabrėžė jis.
Demokratų lyderio teigimu, dalis biudžeto deficito susidaro dėl augančių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų ir kitų indeksuojamų išlaidų. Vis dėlto, anot jo, kartu su didesniu finansavimu turėtų būti vykdoma ir viešojo administravimo sistemos peržiūra.
„Puikiai suprantu, iš ko susidaro deficitas. Du trečdaliai deficito yra indeksavimas, įskaitant kritinių profesijų: mokytojų, kultūros darbuotojų, pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų – atlyginimus“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
„Bet lygiai taip pat, kalbant apie valstybės tarnybą, nematome didesnės viešojo administravimo peržiūros. Būtent apie tai demokratai ir kalbėjo eidami į koaliciją – kad mums reikia peržiūrėti tą aparatą“, – pridūrė jis.
Pasak politiko, būtina įvertinti, ar dabartinė valstybės institucijų struktūra yra efektyvi ir ar skirtingos įstaigos nedubliuoja viena kitos funkcijų.
„Pasaulis keičiasi. Ar iš tiesų reikalingas toks didelis skaičius agentūrų prie ministerijų? Ar nesidubliuoja funkcijos?“ – klausė demokratų lyderis.
Kartu V. Sinkevičius pabrėžė, kad demokratai palaiko kitų metų biudžeto projekte numatytą Šeimos paketą, kuriuo siekiama stiprinti paramą vaikus auginančioms šeimoms.
Kaip skelbta, biudžeto formavimo procese kritikos dėl esą stringančios komunikacijos, taip pat kompetencijos stokos finansų ministras susilaukė tiek iš opozicijos, tiek iš koalicijos partnerių.
G. Nausėda anksčiau pripažino, kad ministrui nėra lengva, nes jis mėgina suderinti skirtingus biudžeto tikslus, tačiau kartu jis pabrėžė, kad T. Valio bendravimas su kitais politikais turėtų būti pagarbesnis.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra patvirtinęs, kad ministrui išsakė tam tikrų pastabų dėl jo bendravimo su parlamentarais, tačiau akcentavo finansų ministru pasitikintis, taip pat pažymėjo, kad biudžeto priėmimas Seime lems visos Vyriausybės ateitį.
2027 metų valstybės biudžeto projektas antradienį buvo pristatytas Seimui. Jame numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Finansų ministras: prezidentūros iškeltas tikslas grįžti į 3 proc. BVP deficito ribą – realus
Prezidentui iškėlus tikslą iki 2029-ųjų šalies biudžeto deficitą sugrąžinti į 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą, finansų ministras Taurimas Valys jį laiko realiu, teigia, jog tam planuojama audituoti valstybines įstaigas ir optimizuoti jų veiklą, mažinant darbuotojų skaičių.
„Mūsų įsivaizdavimu, tas planas tikrai yra realus, kad galime grįžti prie 3 proc. (deficito – ELTA), nes be mūsų pateiktų pasiūlymų iki 100 mln. eurų susimažinti išlaidas asignavimų valdytojams buvo pasiektas per gana operatyvų laiko tarpą. Tikime, kad padarius veiklos auditą tikrai galima susimažinti darbuotojų skaičių“, – susitikime su Seimo liberalų frakcija trečiadienį kalbėjo T. Valys.
Kaip pavyzdį jis pateikė atleidimus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) pavaldžioje Inovacijų agentūroje – pertvarkant jos veiklą, iki šių metų gruodžio pradžios numatoma atleisti 55 darbuotojus.
Jau skelbta, kad formuojant 2027-ųjų valstybės biudžetą ministerijoms nurodyta sumažinti planuojamas išlaidas, tokiu būdu iš viso sutaupyta apie 100 mln. eurų.
Finansų ministro teigimu, optimizuojant valstybinį sektorių įtakos turės ir dirbtinio intelekto įrankiai.
„Esame įsitikinę, kad dirbtinis intelektas suteikia daug galimybių optimizuoti būtent žmogiškuosius išteklius, galbūt jų energiją nukreipti kitur, sumažinus kaštus, galbūt padidinti produktyvumą likusių (darbuotojų – ELTA)“, – aiškino jis.
Pasak T. Valio, taip pat numatomos priemonės mažinti šešėlį ir taip užtikrinti didesnes biudžeto pajamas.
Siūlo apmokestinti Lietuvos „Orlen“ viršpelnį, bet perpus mažiau nei lenkai
Ieškant būdų surinkti daugiau pajamų į biudžetą, valdančiųjų demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius siūlo Lietuvai apmokestinti naftos koncerno „Orlen“ įmonės šalyje viršpelnį, tačiau perpus mažesniu tarifu nei grupei yra taikomas Lenkijoje.
„Mano siūlymas koalicijos taryboje – turime žiūrėti į „Orlen“ viršpelnio apmokestinimą. Mano siūlymas labai paprastas – padaryti tarifą perpus mažesnį nei Lenkijoje“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Sinkevičius.
„Nes „Orlen“ veikia kaip grupė ir jeigu mes padarysime panašų ar tokį patį tarifą kaip Lenkijoje, jie tiesiog susimokės Lenkijoje ir deklaruos kaip tą viršpelnį susimokėję. Mes turime padaryti, kad jis būtų palankus jiems susimokėti Lietuvoje“, – aiškino jis.
Pasak politiko, papildomas biudžeto pajamas būtų galima nukreipti kuro akcizui mažinti ir taip sušvelninti aukštų degalų kainų poveikį verslui ir gyventojams.
„Turime būti labai protingi, tas tarifas negali būti panašus ar didesnis nei Lenkijoje“, – pridūrė V. Sinkevičius.
„Lenkai įvedė tokį patį sprendimą, ir aš manau, kad veikiame bendroje ES rinkoje, kiekviena įmonė prašo aiškumo, aiškių taisyklių, vienodų sąlygų, ir manau, kad tos sąlygos tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje „Orlen“ kompanijai turi būti absoliučiai vienodos – kodėl jos turi skirtis, kodėl Lietuvoje turėtume žvalgytis kažkur per petį ir svarstyti, kokius sprendimus galime priiminėti, kokių negalime“, – akcentavo jis.
Demokratų lyderio teigimu, dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose koncerno uždarbis augo maždaug penkis kartus.
„Krizinėje situacijoje tam tikri sektoriai, netikėtai jiems patiems, uždirba daug daugiau“, – sakė jis.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė, kad Lietuva skaičiuoja galimą šio mokesčio poveikį biudžetui, jis skiriasi – pajamų galėtų išvis nebūti, geriausiu atveju jos siektų iki 46 mln. eurų.
Galimybes dėl galimų naujų mokesčių „Orlen“ nagrinėja prie Vyriausybės veikianti darbo grupė, ministras pirmininkas teigė ketinantis aptarti situaciją ir su bendrovės vadovais.
Dėl viršpelnio mokesčio bendrovei „Orlen“ Lenkijoje buvo kilęs politinis ginčas tarp vyriausybės ir prezidento. Pirmąją Vyriausybės iniciatyvą valstybės vadovas Karolis Nawrockis vasarą vetavo.
