2028 metais Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas turėtų pasiekti net 4,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų ministerija aiškina, kad pagrindinė to priežastis yra su ginkluotės įsigijimu susijusi statistinė korekcija. Be to, auga lėšų poreikis skolai grąžinti – prognozuojama, kad 2028 metais tam reikės 5,2 mlrd. eurų, t. y. daugiau nei visas šiųmetis Krašto apsaugos ministerijos biudžetas.
Remiantis naujausiais Finansų ministerijos duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas jau šiemet turėtų viršyti 3 proc. ribą (vadinamąjį Mastrichto kriterijų) ir pasiekti 3,3 proc. Praėjusiais metais priimtame 2026 metų valstybės biudžete deficitas buvo suplanuotas 2,7 proc. lygyje.
2027 metų biudžete jau planuojamas daug kritikos sulaukęs 3,8 proc. deficitas, o 2028-aisiais jo lygis gali pasiekti net 4,6 proc. Tiesa, 2029 metais deficitas turėtų sumažėti iki 3,9 proc. Kas lemia tokius svyravimus?
Finansų ministerijos specialistai LRT.lt atsakė, kad valdžios sektoriaus deficito pokytį 2028 metais nulemia gynybos išlaidų vertinimas pagal Europos sąskaitų sistemos 2010-ųjų metodologiją.
„Šiam vertinimui įtaką turi tiek išlaidų gynybai lygis pinigų srautais, tiek pagal kaupimo principą apskaitomų gynybos išlaidų apimtis. Pagal metodiką, gynybos išlaidos pripažįstamos ne tada, kai už ginkluotę, karinę įrangą ir karines atsargas sumokama, o tada, kai įsigyta įranga faktiškai perduodama Lietuvai naudotis.
Sumokėtų avansų už įrangą ir tais metais gautos naudotis įrangos vertės skirtumas vadinamas statistine išlaidų įrangai korekcija (statistinė korekcija). Taigi didžiausią dalį skirtumo tarp 2028 ir 2027 m. deficitų paaiškina statistinės korekcijos 2027 ir 2028 m. skirtumas“, – pakomentavo ministerija.
2029 metais vien palūkanoms reikės 2 mlrd. eurų
Kartu su biudžeto projektais pateiktoje Vyriausybės skolinimosi programoje numatoma 2027 metais skolintis apie 10,5 mlrd. eurų.
„Didžiausią lėšų dalį planuojama pasiskolinti kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas jungtinio platinimo (sindikato) būdu – apie 4,75 mlrd. eurų. Platinant Vyriausybės vertybinius popierius, registruotus Lietuvoje ir užsienyje aukciono būdu, planuojama pasiskolinti apie 3 mlrd. eurų, o platinant Vyriausybės taupymo lakštus (Gynybos obligacijas) – 1,3 mlrd. eurų. Taip pat apie 1,45 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų ir Europos Komisijos“, – rašoma dokumente.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad 4,2 mlrd. eurų iš pasiskolintos sumos reikės jau esamai skolai grąžinti, dar 5,7 mlrd. eurų – valstybės biudžeto deficitui finansuoti.
„Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2027 metų pabaigoje sudarys apie 46,5 mlrd. eurų, arba 48,2 proc. prognozuojamo 2027 metų BVP“, – numato ministerija.
Vėlesniais metais skola ir jos aptarnavimo išlaidos toliau didės. Skaičiuojama, kad 2028 metais finansavimo poreikis bus apie 10,25 mlrd. eurų, iš jų 5,21 mlrd. eurų skirta skolai grąžinti, 2029 metais – 11,07 mlrd. eurų, iš jų 4,82 mlrd. eurų skirta skolai grąžinti.
Projektuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2029 metų pabaigoje sudarys apie 54,3 proc. BVP. Didėjant skolai ir brangstant skolinimuisi globalioje rinkoje, numatomas valdžios sektoriaus išlaidų palūkanoms už skolą didėjimas.
Finansų ministerijos duomenimis, 2026 metais valdžios sektoriaus palūkanoms reikės 1,03 mlrd. eurų (1,1 proc. BVP), 2027 metais – 1,39 mlrd. eurų (1,4 proc. BVP), 2028 metais – 1,69 mlrd. eurų (1,7 proc. BVP), o 2029 metais – 2,04 mlrd. eurų (1,9 proc. BVP).
Artėjančių metų biudžetams įtakos turės ir kai kurios diskrecinės valdžios sektoriaus pajamų priemonės.
Pavyzdžiui, papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio ir kredito tėvams, auginantiems vaikus, įvedimas 2028 metais pareikalaus 80 mln. eurų.
Tuo metu galimybė tam tikro ilgalaikio turto įsigijimo kainą į sąnaudas įtraukti iš karto, o ne per pelno mokesčio įstatymu numatytus standartinius laikotarpius, biudžetui kainuos 87,4 mln. eurų.
Lietuvos konsoliduotojo biudžeto pajamos 2027 metais turėtų sudaryti 37,67 mlrd. eurų, o išlaidos – 41,87 mlrd. eurų.
